Horo >> Asmenybė >> Straipsniai

Kas aš buvau ankstesniame gyvenime? (IV dalis) 2

2010 07 14 autorius: Diana Šimanskytė
Kas aš buvau ankstesniame gyvenime? (IV dalis)

Praeitoje dalyje išsamiau aptarėme dvasios ir sielos santykį bei pastebėjome, kad jis tikrai glaudus.

Šioje, jau paskutinėje dalyje norime apžvelgti gyvenimo sritis, kurios po dvasinių kelionių gali atsinaujinti ir pasikeisti į gerąją pusę.

 

Ko negalime tikėtis?

“Į praeitą gyvenimą grįžtame todėl, kad galėtume tobulėti dabartiniame”, - taip taikliai apibūdino dvasinių kelionių naudą viena klientė iš Jungtinių Valstijų.

Aišku, teigiamų pokyčių būna tada, kai klientas pats to labai nori. Kai kas laukia ir tikisi pašalinių efektų. Apie juos taip pat reikėtų pasakyti keletą žodžių.

Žmonės romantiškai įsivaizduoja, kad nukeliavę į praeitą gyvenimą, staiga prabils egzotiška, seniai mirusia kalba. Tokių retų atvejų pasitaikė, tačiau nebūna, kad klientas per sesiją ir jai pasibaigus kalbėtų įprasta praeito gyvenimo, pavyzdžiui, portugalų kalba. Keliaudami per laiką jie kalba savo gimtąja kalba.

Dar kiti tikisi, kad sesija į dabartį padės perkelti gebėjimą groti kokiu nors muzikos instrumentu. Žinoma, yra galimybių hipnozės pagalba atgaivinti kai kuriuos ankstesnius dalykus, tačiau tikrai ne tiek, kad žmogus staiga pradėtų muzikuoti.

 

Emocinių blokų pašalinimas

Šioje srityje iš sesijos galima tikėtis gerų rezultatų, pavyzdžiui: išsivadavimo iš varginančių praeito gyvenimo emocijų, ligos simptomų švelninimo, ligos įveikimo, suvokimo giluminių negalios priežasčių ar kančios prasmės.

Svarbu, kad liga nebūtų laikoma asmenine nesėkme. Sesijų pageidauja daug žmonių, kamuojamų kaltės jausmo, neva jie padarę kažką blogo ir liksią blogi, kol neišnyks visi simptomai.

Tačiau kartais iš tiesų nesveika gyvensena tampa pirmąja ligos priežastimi, tačiau daug dažnesnis atvejis - mūsų vidiniai įsitikinimai. Jei galvojame, kad mums kažkas pakenks, tačiau nė piršto nepajudiname bėdai išvengti, lieka didelė tikimybę, kad taip ir nutiks.

Jei apie savo sveikatą mąstytume džiaugsmingai ir lengvai, ji tikrai būtų kitokia. Šia prasme liga gali būti puikus patarėjas, kaip gyventi sąmoningai ir visapusiškai. Apskritai ligos eiga gali daug ką pasakyti.

 

Dvasinio tobulėjimo blokų pašalinimas

Sesija skatina dvasiškai tobulėti. Tobulėjimo procesas prasideda tuojau pat, vos tik žmogus patiria, kad jau sykį gyveno Žemėje, ir suvokia savo egzistenciją kitame kūne.

Pradėjus suvokti save kaip sielą ir jaučiant Sielos vedlio buvimą, prasideda didžiuliai augimo ir sąmonės plėtros procesai. Kai žmogus jaučia, kad dvasinis pasaulis iš tikrųjų yra kažkas daug didingesnio ir aukštesnio už žemiškąją būtį, kad jis pats yra tos Visumos dalis ir jai priklauso, asmenybės tobulėjimui ir savęs pažinimui kliūčių nebelieka.

Esame daug daugiau, nei matome ar juntame savo juslėmis! Kas sykį tą suprato, savaime suprantam, stengsis ir toliau tobulinti sugebėjimą pažinti.

 

Gyvenimo misija ir prasmė

Retas žmogus gauna gyvenime vieną užduotį. Galbūt sulaukus dvidešimties jos vienokios, o trisdešimt penkerių ar septyniasdešimties - jau visai kitokios. Tačiau jų pobūdis kaip aidas atsikartoja per visus gyvenimus.

Atrodo, kad daugeliu atvejų nėra nei reikalo, nei prasmės jau iš pat pradžių žinoti gyvenimo užduotį. Tačiau svarbi yra patirtis, per kurią ir suvokiame savo užduotį. Todėl kelionėje per laiką žmogus dažnai sužino galimus artimiausius tikslus. Tikroji gyvenimo misija ryškėja iš lėto.

Kiekvieno žmogaus gyvenimą užpildo skirtingi dalykai, tačiau tie, kurie daro teisingus darbus, vienodai išgyvena vidinį džiaugsmą ir susižavėjimą. Jie tada pasijunta lengvi, lyg nešami sparnų, kupini energijos ir jėgų.

Kas gyvena džiaugsmingai, nekelia klausimo apie gyvenimo prasmę: jie tiesiog gyvena atsakymą.

Šis, keturių dalių straipsnių ciklas buvo paremtas nuostabia šveicarų hipnozės ekspertės Uršulos Demarmels knyga “Kas aš buvau ankstesniame gyvenime?”, kurioje galite rasti ir daugiau informacijos apie persikėlimą į ankstesnį gyvenimą.

Pasidalink su draugais: Facebook Facebook Twitter Twitter

Rašyti komentarą

Įveskite kodą:

Žvaigždute pažymėtus laukelius būtina užpildyti
Nhiecsii
Esu davęs kraujo tik du kruats. Abiem atvejais turėjau prašymą iš ligoninės, kurį prisegė prie pūslės popierių, kad tas kraujas skirtas konkrečiam ligoniui, nes toks atvejis man buvo patikimesnis.Neatlygintina donorystė man atrodo, nesupykit, mulkių užsiėmimas. Tiksliau ne neatlygintina, o apskritai -laisva, savanorinė (užsinoriu, ir einu nuleisti kraujo). Kraujo tyrimas, jei įdomu, tikrai ne ketvirto lygio sumomis kainuoja.Jei palygintume su kokia nors (dar žiūrėkit, kada ir ne juokais atsiras tokia) laisva organų donoryste (agitacija: „daug ligonių laukia inksto. Paaukokime savo, išgelbėkime gyvybę, gi ir su vienu išgyvensim“), jūs irgi pasirašytumėt išpjaustyti savo organizmą su idėja išgelbėti statistinio vieneto (pritariu tam, kas lygino narį visuomenės ir siauros grupės, kaip kolektyvo ar šeimos) gyvybę ir pofig, kad tas inkstas gali išvažiuoti kažkur už 5 ar 6 lygio sumas? Mano nuomone, gerumą labiau parodysit pinigus ar pridėtinę vertę siųsdami tiesiogiai tiems, kam jų reikia, o ne maždaug duodu pofig, kur, pofig, kam, svarbu duodu.
Agne
geras labai idomu ziureti

Daugiau komentarų