Esu davęs kraujo tik du kruats. Abiem atvejais turėjau prašymą iš ligoninės, kurį prisegė prie pūslės popierių, kad tas kraujas skirtas konkrečiam ligoniui, nes toks atvejis man buvo patikimesnis.Neatlygintina donorystė man atrodo, nesupykit, mulkių užsiėmimas. Tiksliau ne neatlygintina, o apskritai -laisva, savanorinė (užsinoriu, ir einu nuleisti kraujo). Kraujo tyrimas, jei įdomu, tikrai ne ketvirto lygio sumomis kainuoja.Jei palygintume su kokia nors (dar žiūrėkit, kada ir ne juokais atsiras tokia) laisva organų donoryste (agitacija: „daug ligonių laukia inksto. Paaukokime savo, išgelbėkime gyvybę, gi ir su vienu išgyvensim“), jūs irgi pasirašytumėt išpjaustyti savo organizmą su idėja išgelbėti statistinio vieneto (pritariu tam, kas lygino narį visuomenės ir siauros grupės, kaip kolektyvo ar šeimos) gyvybę ir pofig, kad tas inkstas gali išvažiuoti kažkur už 5 ar 6 lygio sumas? Mano nuomone, gerumą labiau parodysit pinigus ar pridėtinę vertę siųsdami tiesiogiai tiems, kam jų reikia, o ne maždaug duodu pofig, kur, pofig, kam, svarbu duodu.

geras labai idomu ziureti