Scenarijai, kuriais gyvena žmonės (IV dalis)

Galiausiai, sužinokime, ar mums būtina turėti scenarijų, pagal kurį suktume savo „gyvenimo vairą”.

Ar kiekvienas turime scenarijų?

Žmogaus gyvenimas gali būti priskirtas vienam iš dviejų galimybių: jis gali turėti scenarijų arba jo neturėti.

Jeigu žmogus gyvena pagal savo scenarijų, pastarasis gali būti harmatinis (dramatiškas) arba banalusis (melodramiškas). Scenarijus gali būti blogas arba geras. Geras jis ar blogas nustatoma pagal tai, ar pasižymi socialiai priimtinomis savybėmis.

Bet kuriuo atveju, verta pastebėti, jog, laikantis tiek gero, tiek blogo scenarijaus, žmogaus galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą labai nukenčia.

Vaidmenys mūsų visuomenėje

1. Gelbėtojas. Šis vaidmuo – klaidinantis. Tokio modelio žmonės yra skatinami būti nesavanaudžiais, dosniais ir bendradarbiaujančiais (net su apgavikais ir neigiamas savybes turinčiais žmonėmis). Šeimoje gelbėtojais tampa motinos ir žmonos, nes lyčių vaidmenų programavimas paverčia jas neapmokama darbo jėga, kuri labai palengvina gyvenimą vyrams. Gelbėtojo vaidmuo leidžia vyrams pasijusti vienu laipteliu aukščiau.

2. Persekiotojas. Šis vaidmuo yra neišvengiama gelbėtojo ir aukos vaidmenų pasekmė.

3. Auka. Tai kito asmens engiamas žmogus. Tačiau daugelyje situacijų, kai žmogus yra paverčiamas auka, pati auka bendradarbiauja: žmogus nesipriešina ir nesistengia pakeisti neteisybės. Aukai būdingas savo jausmų nuvertinimas, galių neišnaudojimas.

Vyro ir moters vaidmenys

Vyrų ir moterų vaidmenų terminai nuo pat mažumės diegiami vaikams. Klasikiniu, nustatytu požiūriu vyras turi būti stiprioji lytis. Jis – racionalus, darbštus, turi gebėti tvarkyti finansinius reikalus, neturi būti jausmingas, rodantis savo jausmus. O moteris, anaiptol, turi būti silpnoji lytis. Ji gali būti iracionali, jausminga, rūpestinga, prižiūrėti namų tvarką bei sukurti juose jaukumą.

Toks kategoriškas vyrų ir moterų vaidmenų diegimas žmonėms sukūrė spragų, ribojančių jų galimybes tapti vientisiems.

Vyrų suaugusiojo ego vystomas taip, kad jie būtų racionalūs, išmanytų tiksliuosius mokslus, gebėtų mąstyti logiškai, tačiau jie neskatinami vystyti puoselėjančiojo tėvo ego nei dėl savęs, nei dėl kitų.

Vyrams įteigiama nejausti, nuvertinti savo jausmus (pvz.: antraip jie negalėtų žaisti ledo ritulio, nes bijotų susižeisti). Jei vyrams įtakos turėtų jausmai, jie nesugebėtų išnaudoti nei kitų, nei savęs ar savo kūnų. Kitaip tariant, jie negalėtų dirbti vadovaujančio darbo, rizikuoti savo gyvybėmis.

Moterys mokomos tapti produktyviomis ir, papildančiomis savo vyrus, pusėmis. Vyrai yra netobulos visumos pusės, kurių spragas turi užpildyti moterys, bet ne atvirškčiai.

Moterys yra mokomos prisitaikyti, užauginti vaikus, pasirūpinti žmogumi (ypač savo vyrais) ir juos prižiūrėti. Moters kūno scenarijus reikalauja būti gražiai išore ir vidumi, bet jai nebūtina jaustis gerai.

Banalieji moterų gyvenimo scenarijai

Moterų scenarijus visais laikais buvo, greičiausiai, ir bus formuojamas tėvų. Panagrinėkime kelis pavyzdinius moterų scenarijų prototipus:

1. Geležinė ledi. Tėvai ją mokė atsiskirti nuo visų, visada laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, nepasikliauti jais, vadovaudamiesi „kovos prieš visą pasaulį“ principu. Mergaitė nuo pat mažens buvo mokoma berniukiško sugebėjimo varžytis ir nugalėti. Užaugusi, ji tampa stipria moterimi, kuriai rūpi pasirūpinti savo finansine padėtimi, tačiau kūniškai ar išoriškai ji per daug savęs nelepina. Savo reikalus ji tvarko tvirtai, nesivadovaudama jausmais. Jai patinka sportas, tačiau ji pyksta ant vyrų, nes jie vis tiek būna stipresni, ištvermingesni sporto šakose. „Geležinės ledi“ draugai, jei ji tokių turi, paprastai būna vyrai. Žmones, kurie nesupranta jos gyvenimo būdo, ji atbaido patyčiomis ar išjuokimais apie jų gyvenimus. Ji nuolat sau (pati sukurdama tokias situacijas) įrodo, kad negalima pasitikėti kitais žmonėmis, nes jie nuolat nuvilia. Vyrai ją laiko per daug „kietu riešutėliu“, todėl jos privengia, o moterys jos tiesiog nemėgsta, todėl dažniausiai tokia moteris lieka vieniša. Galiojantys draudimai: „Nepasitikėk“, „Kovok, kai tave puola“, „Pirmiausia pasirūpink savimi“. Dažniausiai ji nusprendžia, kad geba ir gali gyventi viena. Ji žavisi tokiomis stipriomis moterimis kaip Marlene Dietrich, Amelia Earhart. Jos kūno sudėjimas tvirtas, „šarvuotas“ (apsauga nuo aplinkinių). Norint atsikratyti tokio scenarijaus ji turėtų užmegzti intymius santykius su kitais žmonėmis bei suvokti, kad kitais žmonėmis galima pasitikėti.

2. Ragana atsiskyrėlė. Ji mėgsta paveikti žmones, turi intuityvių galių, tačiau jai svetimas suaugusiojo ego. Ji yra moteriška, individuali, visuomet trokštanti nurungti kitas moteris. „Ragana atsiskyrėlė“ laiko save turinčia mistinių galių, kitokia, išskirtine. Dažnai jai kyla paranojiškų minčių apie kitus. Supykusi ji mėgsta keršyti vyrams. Didžiąją savo gyvenimo dalį ji praleidžia skaitydama su magija susijusias knygas. Iš aplinkinių negavusi to, ko norėjo, ji atsimoka neigiamomis bangomis ir apkalbomis. Galiojantys draudimai panašūs į „Geležinės ledi“: „Nepasitikėk“, „Nesuartėk su žmonėmis“, „Tu esi ypatinga (kitokia)“. Vaikystėje ji nusprendžia, kad tėvai jai negali suteikti to, ko ji nori, tačiau ji žino, kad jais galima manipuliuoti ir tai sėkmingai atlieka. Jos mistinė herojė yra bet kuri iš raganų. Jos kūnas dažniausiai lieknas, nuolat įsitempęs. Mėgsta užsiauginti ilgus nagus ir ją dažnokai kankina nemiga. Norint atsikratyti šio scenarijaus, pirmiausia, ji turėtų pripažinti ir susidraugauti su kitomis moterimis, taip pat atsikratyti blogų minčių apie kitus.

Banalieji vyrų gyvenimo scenarijai

Kaip ir moterys, taip ir vyrai gali susikurti tam tikrus stereotipinius scenarijus, pagal kuriuos pasirenka gyventi.

Pavyzdžiui, intelektualas. Paauglystėje jis nusprendžia, kad intelektas yra visų aukščiausia. Jis sulaukia kitų pripažinimo, nes visuomenėje racionalumas vertinamas ypač palankiai. Tačiau jis jaučiasi tuščias ir bejausmis, nes nesugeba mylėti.

Galiojantys draudimai: „Nejausk“, „Tu esi protingas“, „Naudokis savo galva“. Herojai, kuriuos jis laiko pavyzdžiais: Albertas Enšteinas, Bertrandas Russelas. Savo kūną jis laiko proto, kuris yra egzistencijos centras, įrankiu, tad iš viso kūno išsiskiria galva.

Norint atsikratyti šio banaliojo scenarijaus jis turėti į savo gyvenimą įvesti daugiau emocijų ir, svarbiausia, išmokti mylėti.

Šio teksto autorius daugelį minčių pavartojo iš į lietuvių kalbą išverstos, 2009 metais leidyklos „VAGA“ išleistos knygos Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės".