Pasitikėti savimi galima išmokti 12

2009 01 15 autorius:

komentarai spausdinti

Psichologai teigia, jog nepasitikėjimas savimi ne tik vargina, bet ir blogina gyvenimo kokybę. Pradėję tyrinėti nepasitikėjimo savimi priežastis, mokslininkai priėjo prie išvados, jog pagrindinės slypi vaikystėje, o augant arba išnyksta, arba sustiprėja.

Nepasitikėjimo savimi požymiai:

dažnai įsižeidžiama dėl kritikos,
nebaigiami pradėti darbai,
dažnai keičiami sprendimai,
nežinoma, ko norima,
bijoma būti nereikalingais.

Savimi pasitikintys žmonės:

kalba emocingai, nebijo rodyti atvirumo, įvardyti užplūstančių jausmų,
sugeba atsispirti ir atakuoti, sąžiningai reikšti savo nuomonę nesidairant į kitus,
nesislepia už abstrakčių formuluočių, dažniau nei kiti žmonės vartoja įvardį “aš”,
nemenkina savo asmenybės, gali nesigėdydamas išklausyti jam skirtų pagyrų,
savo “teisumu” niekada neužgožia partnerio teisių, gerbia jo norus ir jausmus, nekreipia dėmesio į tai, ką apie jį kalba kiti, nes būtent svetimos nuomonės baimė ir yra vienas stipriausių stabdžių bei asmenybės degradavimo priežasčių.

Savimi pasitikėsite, jei išmoksite:

sakyti “ne”,
reikalauti ir gauti tai, kas jums teisėtai priklauso,
įgyvendinti savo norus, nors jie ir nesutaptų su kitų žmonių lūkesčiais bei nuomone,
atvirai reikšti savo nuomonę, net jeigu ji kertasi su kitų žmonių,
rodyti neigiamus jausmus,
nuoširdžiai rodyti pašnekovui savo suinteresuotumą,
mąstyti pozityviai.

Seržo Gandžumiano pasitikėjimo savimi receptas

“Sėdi virš debesų ant didžiulio kalno velnias su dievu ir žiūri į žemę, - pasakoja vienas žymiausių drabužių modeliuotojų Seržas Gandžumianas. - Mato, keliu joja džigitas. Sustojo prie prarajos. Apsidairė, persižegnojo ir šokdamas per tarpeklį nugarmėjo tiesiai į prarają. O iš paskos jodamas antras džigitas net nestabtelėjęs tik paragino žirgą pentinais ir nuskriejo lyg ant sparnų per tarpeklį. Pasižiūrėjo velnias į dievą ir klausia: “Kodėl nugramzdinai pirmąjį? Jis juk sustojo, persižegnojo... o antrasis net nepakėlė akių į dangų?” Dievas: "O gi pirmasis mane prisiminė tik dabar, sunkią akimirką, o antrasis - visą laiką apie mane galvojo... ištarė dievas ir prasklaidė ranka besikaupiančius debesis”.

Dizaineris tikino, jog ši istorija turi labai gilią prasmę - žmoguje turi būti ne tik fizinė ir dvasinė harmonija, bet nuolatinis tobulėjimas bei tikėjimas dievu. Tuomet netrūks pasitikėjimo savimi. O svarbiausia - reikia atrasti tai, kas gyvenime sekasi geriausiai. “Štai, kad ir aš - nors nuo pat vaikystės piešiau, baigiau inžinerinį institutą, o po to dar metus praradau dirbdamas paprastu inžinierium. Visa tai dariau tik todėl, kad bijojau sovietų armijos. Praradau daugiau nei šešerius metus, bet dabar tikrai atsigriebiau už tą laiką. Manau, jog kiekvienas turi būti pasirinkto kelio meistru. Tuomet ne taip sunku jaustis tvirtam, pasitikinčiam savimi, nes gali mokytis iš klaidų, kurios dirbant yra neišvengiamos.