Padrąsinimo galia

Atrodo, kad kitų tautų žmonėms, pavyzdžiui, amerikiečiams, drąsinti vienas kitą yra žymiai natūraliau nei mums, lietuviams. Dažnai elgiamės taip, tarsi savybė kritikuoti, peikti ir barti būtų mums įgimta, o pagirti ir dėkoti gali tik senamadiški džentelmenai. Mes sakome esą tiesakalbiai, tačiau po tuo slepiasi daugybė nepilnavertiškumo kompleksų.

Ne vienerius metus dirbdama tarptautinėse organizacijose bei nuolat vartodama džentelmenišką anglų kalbą, pradėjau lėtai mokytis drąsinimo meno: „Puikiai padirbėjai...“, „atrodai šauniai“, „man tavęs trūko“. Lietuviškai tai skamba neįprastai, nenatūraliai, tarsi žodyne tų žodžių nebūtų. Vieną dieną  nusprendžiau nebekreipti dėmesio į lietuviškus stereotipus ir daryti tai, ką liepia širdis.

Norėčiau pasidalinti keliais drąsinimo būdais, kurių išmokau iš savo bičiulių, knygų, bendraudama su kitų tautų žmonėmis ir studijuodama Šventąjį Raštą.

Sakykite komplimentus viešumoje

 

Supažindindami ar pristatydami kitą žmogų, šalia vardo būtinai pasakykite ką nors malonaus ar girtino apie jo sugebėjimus. Pavyzdžiui, „čia Jonas Petraitis. Jis visuomet išvirs jums puodelį geros kavos“.
Patarlių knygos 16,24 sakoma, kad malonūs žodžiai gydo kaulus. Tad nelaukite rytojaus, sakykite, ką šiandien matote gera. Stenkitės įvardyti konkrečiai: „Dėkoju už ..., buvau sužavėtas kai tu..., tu labai gerai pasakei...“

Rašykite

Rašykite atvirutes, trumpąsias žinutes ar mažus laiškelius. Raštelis, paliktas ant stalo ar įdėtas į priešpiečių dėžutę „Aš meldžiuos už tave“, „Labai tave myliu“ nuliūdusiam ar abejojančiam draugui reiškia labai daug.

Jei išties norite padėkoti už paslaugą, parašykite padėkos laiškelį, nesvarbu, kas tai bebūtų – jūsų vaiko mokytoja, gydytoja ar buto šeimininkė. Kitose šalyse vaikai mokomi parašyti padėkos laiškelius draugams, atnešusiems gimtadienio proga dovanų. Argi tai ne graži tradicija?! O padėkos laiškas viršininkui už atliktą paslaugą gali padėti darbuotojui gauti geresnį darbą.

 Būkite šalia

 

Psichologai teigia, kad tik ketvirtadalis komunikacijos yra verbalinė. Netgi tada, kai nežinome ką pasakyti, galime pabūti šalia. Tai labai pakelia nuotaiką. Būdami drauge tarsi sakome, kad  tas žmogus mums rūpi ir yra svarbus.
Iki šiol prisimenu tą dieną, kai draugų šeima, sužinojusi apie sunkius pasikeitimus mano darbe, atvyko praleisti vakaro kartu.

Jei esate kokios nors grupės (bendruomenės) dalis, jūsų dalyvavimas drąsina kitus ir sako jiems, kad jie ne vieni. Neatsisakykime įpročio susirinkti  draugėn, – sakoma Šventajame Rašte, Laiške žydams 10,25.

Apkabinkime

Prisilietimas, rankos paspaudimas, apkabinimas per pečius puikiai guodžia ir sako „aš tavim tikiu, sergu už tave“. Taip  daro sportininkai. Tai darė ir Jėzus, gyvendamas žemėje. Jis lietė žmones, net tuos, kurių nederėjo liesti: raupsuotuosius, kraujuojančią moterį...

Padėkite praktiškai

 

Buvau visiškai fiziškai išsekusi nuo nemigo naktų, kai draugai pasiprašė į Padrąsinimo svečius. Jie patys pasiūlė atsivežti pietus. Nesitikėjau ir jaučiausi be galo pamylėta. Amerikiečiai ką tik pagimdžiusios  moters šeimai kas dieną neša pietus. Jiems tai natūralu, o mus tai stebina, tačiau mylėdami jie laimi.

Gal galite ką nors pavėžėti, panešti produktų krepšį, nupjauti kaimyno žolę, parnešti  maisto produktų senutei? Tai paprasta, tačiau puikiai padrąsina kitus. Užuot klausę „Kuo galiu padėti?“ (beje, dažnai žmonės į šį klausimą nežino atsakymo), paklauskim „Ar padėčiau, jei padaryčiau tai ir tai?“

Švęskime

Tegul šventė tampa įprasta mūsų gyvenimo dalimi. Švęskime dideles ar mažas savo bičiulių pergales: jų naujakurystę, išlaikytą egzaminą ar vaikelio gimimą. Pakvieskime juos  išgerti puodelį kavos, drauge papietauti ar tiesiog pasveikinkime telefonu.

Melskimės

„Jūs padedate mums savo maldomis“, – rašo apaštalas Paulius Antrame laiške korintiečiams. Kai žmogaus skausmas didesnis nei jūsų galimybės jam padėti, nesijauskite bejėgis. Daug gali tikinčiojo malda.
Klauskime Dievo, kaip galėtume drąsinti vienas kitą. Juk kaip neįmanoma savo jėgomis gyventi krikščionio gyvenimo, taip žmogaus protui neįmanoma suprasti, kas padėtų artimui. Neužmirškime prašyti Šventosios Dvasios. Juk jos vardas Drąsintoja.