Kuomet pyktis tampa problema 49

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti ne tik depresiją, bet ir tapti vėžio ar širdies ligų susirgimo priežastimi. Dažnai ir stipriai pykstantiems žmonėms reikia medicininės pagalbos, kitaip jiems gali kilti bendravimo problemų, susikonfliktuoti santykiai su aplinkiniais arba pykčio apimti jie gali imtis nusikalstomų veiksmų.

Pyktis – viena iš natūralių žmogaus emocijų, kuri pasireiškia reakcija į nemalonią situaciją. Pyktis gali būti įvairių formų – nuo lengvo susierzinimo iki įniršio. Dauguma žmonių sugeba suvaldyti savo neigiamas emocijas.

Pyktis tampa problema, kuomet žmogus jaučia pasipiktinimą ir įsiūtį pernelyg ilgą laiką arba jei šie jausmai tampa agresijos protrūkiu.

Chroniškas ir intensyvus susierzinimas gali sukelti širdies ligų susirgimus, insultą, vėžį, depresiją ir pan.

Pyktis yra labiausiai ardanti žmoniškuosius santykius emocija. Nuolat pasikartojantys pykčio protrūkiai gali išardyti šeimas, sugriauti karjerą ir pan. Jis stipriai įtakoja žmogaus psichinę sveikatą. Bet ne visi supranta, jog su šia emocija reikia kovoti, nes kitaip ji gali tapti nebevaldoma. Jei patiems nepavyksta kontroliuoti šios emocijos, būtina kreiptis į specialistus pagalbos.

Šiuo metu mes galime sulaukti įvairios pagalbos norint įveikti psichines negalias: depresiją, panikos priepuolius, įvairias fobijas ir t.t., tačiau kaip suvaldyti tokią galingą emociją kaip pyktis gana sudėtinga. Reikia drąsos, jog pripažintume, kad ši emocija trukdo mūsų kasdieniniam gyvenimui bei veiklai ir išdrįsti kreiptis pagalbos.

Psichologai pataria pirmiausia išsiaiškinti pyktį ir įniršį keliančias priežastis. Žinoma, nepatariama kaupti savyje neigiamų emocijų, geriau jas išlieti. Svarbu, kad tai nesudarytų problemų nei jums, nei aplinkiniams.