Horo >> Asmenybė >> Straipsniai

Džiaugtis gyvenimu čia ir dabar 4

2010 06 01 autorius: Jekaterina Gorškova, konsultuojanti psichologė, Psy.passion.ru, Jupiterimages nuotr.
Džiaugtis gyvenimu čia ir dabar

Ar mokate gyventi esamuoju laiku, ar vis atidėliojate savo gyvenimą vėlesniam laikui? Ar susimąstote, jog jei ir toliau gyvensite ateitimi, gyvenimas taip ir pralėks pro šalį? Kaip išmokti gyventi šiandiena? Tai – labai svarbu, juk gyvenimas ir yra ta akimirka, kuri yra dabar!

Ateitis mus visada traukia, užburia viliojančiomis perspektyvomis. Dėl jos galime dirbti dienų dienas, be miego ir poilsio, atsisakyti mažų gyvenimo džiaugsmų, įveikti sunkumus, kęsti nepatogumus ir visada tikėtis, kad tuoj tuoj viskas pakryps geresne linkme. Juk kai tik baigsis šie sunkumai, prasidės tikrasis gyvenimas!

Dažnai žmonės tiek įsijaučia į rūpinimąsi ateitimi, kad visa dabartis jiems tampa tarsi laukiamo ateities gyvenimo generaline repeticija.

O tikrasis gyvenimas prasidės kai:

• Praturtėsite;
• Padarysite karjerą;
• Ištekėsite ar vesite;
• Susirasite širdies draugą/draugę;
• Išvyksite į atostogas;
• Užaugs vaikai;
• Sulieknėsite;
• Pakeisite darbą;
• Persikraustysite į kitą butą;
• Išsiskirsite;
• Praeis krizė.

Ir panašiai.

Priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Svarbiausia – kad žmogus atidėlioja savo gyvenimą miglotam „paskui“, eikvoja laiką klodamas ateities pamatus. Siekti užsibrėžtų tikslų – labai pagirtina, bet kai dabartis virsta tik ateities laukimu, galima konstatuoti: gyvenimas eina pro šalį. Psichologai tokį reiškinį vadina „atidėto gyvenimo sindromu“.

Šio sindromo užvaldytas žmogus visa, kas svarbiausia, atidėlioja ateičiai, galiausiai arba visa savo esybe susikoncentruoja į vieną tikslą, atmesdamas kitus gyvenimo aspektus, arba pernelyg sureikšmina antraeilius dalykus, pasineria į svetimus tikslus tikėdamasis, kad jo gyvenime stebuklas įvyks savaime.

Kas laukimo salėje?

Žmonės, atidėliojantys gyvenimą vėlesniam laikui, skirstomi į 3 kategorijas.

• Pirmoji – tai tie, kurie tiksliai žino, kokios ateities trokšta, ir fanatiškai siekia savo tikslo nepastebėdami nieko, kas šiuo metu vyksta aplink juos. Pavyzdžiui, darboholikas. Visiškai užsiciklinęs ties savo karjera jis neleidžia sau pailsėti, neretai atsisako asmeninio gyvenimo ir draugų.

Jam atrodo, kad atsipalaiduoti galės tik pasiekęs savo tikslo, o jau tada jo gyvenime atsiras viskas. Deja, kol jis kovoja dėl materialinės gerovės, jo artimieji ir draugai taip įsižeidžia, kad po truputį nutolsta ir atsiriboja nuo jo.

Savo gyvenime toks žmogus mato tik darbą. Bet gyvenimas toks trumpas, kad kai jis pasiekia savo tikslo, visa, ko jis troško iš tikrųjų, gali būti tapę nebepasiekiama.

• Antrasis žmonių tipas – tai tie, kurie visiškai susikoncentruoja ties svetimų tikslų siekimu, o savuosius atidėlioja neribotam laikui. Pavyzdžiui, moteris gali apsispręsti, kad savo išvaizda ir gyvenimo kokybės gerinimu užsiims tik tada, kai vaikai paaugs. O jau kai paaugs – tada ji ir karjerą spės padaryti, ir save palepins.

Arba moteris nelaimingoje santuokoje: ji negali mesti vyro, nes bijo, kad be jos jis neišgyvens. Taigi laukia, kol jis susiras geresnį darbą, „atsistos ant kojų“. Už tokio laukimo slypi nesėkmės baimė. Jos rezultatas – negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Daug paprasčiau gyventi kitų žmonių svajonėmis ir tikslais.

• Trečiasis tipas žmonių nuolat laukia stebuklo. Jie dirba darbe, kurį laiko tik tarpine stotele prieš malonesnę ir įdomesnę veiklą. O jau kai turės „tą“ darbą, tada ir pagyvens iš tikrųjų!

Jei jų asmeninis gyvenimas neatitinka trokštamo idealo, jie liūdi ir laukia, kada pagaliau atsiras idealus vyras (moteris), kuris suteiks jų gyvenimui tikresnių spalvų.

Visi šie žmonės ne gyvena, o laukia akimirkos, kad galės pradėti gyventi.

Ar jūs gyvenate dabartimi?

Štai simptomai, iš kurių galima spręsti kad jus jau spėjo pričiupti atidėliojamo gyvenimo sindromas:

• Orientuojatės į ateitį kaip į esminę savo gyvenimo dalį, skirstote savo gyvenimą į „laukimo“ ir „apdovanojimo“ periodus.

• Dabartyje vykstančius įvykius suvokiate kaip antraeilius, „parengiamuosius“.

• Vengiate filosofinių pamąstymų (apie gyvenimo prasmę, savirealizaciją ir pan.) arba pernelyg stipriai pasineriate į apmąstymus, kurie nepagrindžiami jokiais veiksmais.

• Kai pasireiškia jūsų polinkiai, prasiskleidžia talentas, jaučiate nerimą, diskomfortą, nejaukumą.

• Jums keblu užsibrėžti tikslus, susijusius su asmeniniais pasiekimais.

• Dažnai save guodžiate panašiais žodžiais: „Reikia pakentėti vardan savo tikslo“, „Dabar sunku – bet juk ateity tikrai bus geriau“.

• Esate itin taupus, kaupiate daiktus.

• Jaučiate perdėtą susidomėjimą svetimais gyvenimais.

• Gyvenate „ne su tuo žmogumi“, dirbate „ne tame darbe“, nuolat ketinate ištrūkti iš šio rato, bet vis kas nors sutrukdo.

• Jums sunku reikšti savo emocijas. Stengiatės užgniaužti svarbius išgyvenimus.

• Prisiimate atsakomybę už tai, ką padarė kiti.

• Siekiate kontroliuoti emociškai jums svarbių žmonių gyvenimus.

• Jei gyvenime staiga atsiranda daug svarbių išgyvenimų ir emocijų, pajuntate kaltę, gėdą.

• Esate linkęs reikšti savo mintis ir jausmus vienumoje.

Kodėl tiek daug žmonių atidėlioja savo gyvenimą? To priežastis – psichologinė nauda, kurią gauna šiam sindromui pasidavęs žmogus:

1. Nebereikia spręsti realių problemų ir konfliktų, jie pakeičiami sunkumų įveikimais pakeliui į šviesesnę ateitį.

2. Gaunama galimybė išvengti atsakomybės už savo gyvenimą, nusivylimų ir sunkumų siekiant savo tikslo – tai gyvenimas už nieką neatsakant.

3. Galimybė išvengti jėgų ir gebėjimų, būtinų savo tikslui pasiekti, mobilizavimo – gyvenama „puse kojos“.

4. Galimybė išvengti emocinio artumo – gyvenimas neužpildomas emociniais išgyvenimais.

5. Galimybė apskritai nematyti realaus gyvenimo – persikeliama gyventi į iliuzijų pasaulį.

Kaip sugrįžti į „dabar“?

Kaip sugrįžti į tikrąjį gyvenimą, į „dabar“, o ne vėl pabėgti į svajones?

1. Svajoti apie tikslus ir siekti aukštų idealų – puiku. Bet apie ateitį galvokite tik kaip apie tašką, kurio link planuojate savo dabartį.

2. Planuokite dabartinį laiką – tai leis maksimaliai užpildyti savo gyvenimą turiningais veiksmais. Svarbiausia – įtraukite į savo planus visas gyvenimo sferas, neužsiciklinkite ties kuria nors viena.

3. Prisiminkite, kad gyvenimas – tai ne generalinė repeticija. Kiekvieną kartą, kai norite ką nors atidėti vėlesniam laikui, iškelkite sau klausimą: „Kas, jei ne aš? Kada, jei ne dabar?“ Tik žodžių „dabar“ ir „veikti“ junginys leis pajusti dabarties pilnatvę.

4. Gerinkite savo dabartį, darykite tai, apie ką svajojate būtent dabar, nelūkuriuokite laimingos ateities. Ateity skinsime tai, ką pasėjome šiandien. Jei esate nepatenkintas savo darbu – keiskite jį arba maksimaliai išnaudokite jo siūlomas galimybes, rodykite iniciatyvą, imkitės kūrybinės veiklos, tapkite geriausiu! Prisimenate filmą „Švilpiko diena“? Pagrindinis veikėjas niekaip negalėjo atsirasti ateityje. Ir tik kai pradėjo žingsnis po žingsnio keisti savo dabartį, išaušo ir ateities rytas.

5. Visa, ką galite daryti šiandien – darykite! Gyvenkite šia diena, tarsi turėtumėte viską, ko jums reikia laimingam gyvenimui. Išnaudokite visas progas ir galimybes, kurios jums pasitaikys, neatidėliokite jų ateičiai.

6. Nepamirškite, kad šiandieninė diena – pati svarbiausia, vienintelis realus momentas, kuris jums prieinamas, ir visi pasikeitimai į gerą gali įvykti būtent jame.

7. Kad ir ką bedarytumėte, pagalvokite, kam ir dėl ko tai darote. Kiekvienas poelgis – tai pasirinkimas tarp savęs ir kitų. Klauskite savęs, kieno interesai skatina jus veikti. Dažniau kreipkite dėmesį į savo poreikius ir norus. Priminkite sau, kad gyvenimas, net ir pačių artimiausių ir brangiausių žmonių, nėra lygiavertis jūsų gyvenimui. Be to, atiduodami savo gyvenimą kitam žmogui ne tik prarandate save, bet ir trukdote jam.

8. Niekada negelbėkite kito žmogaus. Neleiskite jam būti auka. Nesiimkite atsakomybės už jo poelgius, veiksmus, tikslus.

9. Išmokite skirti bendradarbiavimą nuo manipuliavimo. Pirmuoju atveju jūs kartu siekiate kiekvienas savo tikslų. Antruoju – viena pusė tiesiog pradeda dirbti kitai.

10. Išlaisvinkite savo jausmus. Neiškreipkite savo santykių izoliuodami juos nuo realybės. Reikškite savo emocijas iš karto, neatidėliokite vėlesniam laikui.

11. Elkitės sąžiningai su savimi: pripažinkite, kas jums nepatinka jūsų gyvenime ir pakeiskite tai.

12. Išmokite susikoncentruoti į tai, ką darote (priimkite poziciją „čia ir dabar“), o ne į tai, ką darysite vėliau arba ką jau kažkada darėte. Visiškai pasinerkite į tai, ką darote šiuo metu, ir darykite tai taip gerai, kaip tik pajėgiate.

13. Džiaukitės gyvenimu dabar, dovanokite žmonėms savo meilę, rūpestį ir dėmesį šiandien, nelaukdami tinkamo momento.

14. Sudarykite sąrašą visko, ką norėtumėte nuveikti. Ką iš šio sąrašo galite pradėti daryti tiesiog dabar? Veikiausiai daugelio svajonių išsipildymui nereikia nieko daugiau, tik jūsų iniciatyvos. Sudarykite veiksmų planą ir pradėkite jį įgyvendinti.

***

Viskas prasideda nuo smulkmenų. Kam atrodyti gerai, rūpintis savimi, jei šalia – vis tiek „ne tas žmogus“? Kam rodyti iniciatyvą ir stengtis, jei dirbate ne ten, kur norėtumėte? Štai ir gaunasi taip, kad gyvenime niekas nesikeičia, o jūs imate gyventi vien lūkesčiais.

Deja, lūkesčiai nepriartina mūsų prie laimingos ateities, jie tik sutrumpina tą ir taip neilgą gyvenimo atkarpą, kuri mūsų laukia. Iš tikrųjų ateities nėra, kadangi mes galime gyventi tik šiandienoje.

Ateities mums reikia tik tam, kad galėtume planuoti dabartį. Ateitį veikia tik tai, ką mes darome dabar. Mes – aktoriai, kurie turi veikti pateiktose aplinkybėse. Čia ir dabar – štai vieta, kurioje yra mūsų gyvenimas.
 

Pasidalink su draugais: Facebook Facebook Twitter Twitter

Rašyti komentarą

Įveskite kodą:

Žvaigždute pažymėtus laukelius būtina užpildyti
alesia
cia sužinojau kaip galima džiaugtis gyvenimu
Romo
MatildaRugpjūtis 13, 2010 13:36Jo majo. Tai ką dabar reikės daryti su ,,tobuliosiomis ugmdyo programomis? Tiek popieriaus sugadinta, tiek priskalambyta, tiek milijonų vėjais paleista . O dabar jos bus nulis? Nusišaučiau, jei pati būčiau buvusi jų kūrėja Jei jau ,,siaurins mokomąją medžiagą, vadinasi , ir programas teks mesti lauk?? Ar ne taip? Psitvirtino vienos mano kolegės nuodėmiškas spėjimas_ kiek laiko šios programos išsilaikys. Ji spėjo, kad kokius 5 metus. Pasirodo, klydo. Praėjo vos 2. Kas toliau? Kiek dar pinigų paleisime vėjais? O mokinių žinios ir gebėjimai po tokių ,,reformŲ' ir toliau prastės.
ssssss
sui dabartistai

Daugiau komentarų