Ne tik vaistas, bet ir maistas

Dilgėlė 

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maito papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų - geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio. 

Dilgėlės lapuose yra C, K, E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Iš dilgėlių verdamos sriubos, iš jų gaminamos labai vitaminingos salotos, verdami nuovirai, arbatos, kurias galima pagardinti medumi. 

Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. 
Jei norite jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėte daugiau, gerai nuplovę paskleiskite vienu sluoksniu ir sušaldykite šaldiklyje - turėsite puikių vitaminų visus metus. 

Kiaulpienę nuo seno vartojo liaudies medicinoje, o jos sultis laikė gyvybės eleksyru. Kiaulpienės šaknyse esnčios veikliosios medžiagos gerina apetitą ir virškinimą. 

Be to, jos slopina uždegimus, varo tulžį, šlapimą, silpnai paleidžia vidurius. Augalo sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jomis gydoma aterosklerozė, tulžies pūslės ir inkstų akmenligė, mažina uždegimus, gydo egzemą, šunvotes bei pigmentines dėmes. 
Kiaulpienės šaknų aliejine ištrauka gydomi nudegimai. 

Liaudies medicinoje arbatą, paruoštą iš viso augalo, geria kraujui valyti, viduriams užkietėjus, skaudant kepenims, sergant hemorojumi. 
Jauni paprastosios kiaulpienės lapai tinka salotoms prie mėsos. Norint sumažinti kartimą, kiaulpienės lapus reikia pamerkti pusvalandžiui į sūdytą vandenį, o po to nuplauti.