Kaip skleisti gandus? 5

Manote, kad gandus gali skleisti kiekviena kaimo bobutė? Klystate. Kad taptumėte profesionaliu gandų kūrėju ir platintoju, turite baigti rimtus mokslus.

Gandai, kaip ir panikos, minios, masinių judėjimų reiškiniai, tyrinėjami sociologijos kontekste. Juk ten, kur yra žmonių, neišvengiamai atsiranda ir gandų. Taigi, kokios yra svarbiausios profesionalaus gandų skleidimo taisyklės?

1.    Įsitvirtinusi nuomonė, kad gandas būtinai turi remtis melaginga, netikslia informacija. Iš tiesų taip nėra. Informacija gali būti bet kokia: teisinga ir klaidinga, tiksli ir netiksli, išsami ir neišsami. Svarbiausia – ją tinkamai paskleisti.

2.    Kad gandas sklistų sėkmingai, reikalinga tam tikra aplinka. Kitais žodžiais, informacijos, vadinamos gandu, žmonės turi nesąmoningai laukti, pageidauti.

3.    Sėkmingam gando platinimui reikalinga tinkama auditorija, gebanti jį suprasti ir priimti. Pavyzdžiui, jei senelių namuose paskleisime gandą apie tai, kad Britney Spears vėl laukiasi, efektas bus nulinis.

3.    Gando platintojas visuomet turi likti inkognito, kitaip paskleista informacija nebebus gandas. Palyginkite: „Jonas iš Balbieriškio sakė, kad rytoj benzinas pabrangs dvigubai!“ ir „Žinok, girdėjau, kad benzinas rytoj pabrangs dvigubai!“; „O kas tau sakė?“; „Petras, o jam apie tai kažkas kitas pranešė“.

5.    Kuo greičiau plinta gandas, tuo geriau. Gandas auditoriją turi pasiekti laiku, nors kartais reikia jį užlaikyti laukiant tinkamiausio momento.

6.    Gandas, kaip ir bet kokia kita informacija, turi būti suprantamas auditorijai: jį reikia pateikti ta kalba, kuria kalba auditorija. Tai reiškia, kad gandas turi atitikti situaciją, auditorijos lytį, amžių, išsilavinimą. Tarkim, jeigu ekonomistas skaičių ir sudėtingų sąvokų kalba tarp kaimiečių paskleis gandą, kad bus įvestas mokestis už dirbamą žemę, žmonės nieko nesupras ir gandas numirs nespėjęs užgimti.