Apie kančią pasakyti "ne"

Ar tau pažįstamas jausmas, kad jau pats laikas išmėžti drabužių spintą? Ieškodama tinkamo megztuko staiga atrandi suknelę, kurią prieš 15 metų vilkėjai įsimintiname Naujųjų Metų vakarėlyje. Ar į ją dar tilptum?

Mes laikomės įsikibę ne tik blogų įpročių - kartais pasensta ir draugystės. Jei du žmonės pasuka skirtingais keliais, vieną iš jų staiga pradeda nervinti, kad, tarkime, kadaise tokia gera draugė visad kalba tik apie save, niekada nepaklausia, kai sekasi kitam. Arba atšalusi meilė: besirūpinant buitimi, meilei ir pasitenkinimui vietos nebelieka. Ar pora neatsipūstų lengviau, jei nusimestų šių varginančių santykių kaukę ir aiškiai pasakytų: viskas baigta?

Mažas ar didelis išsiskyrimas ir ko nors naujo pradžia visiems žmonėms reiškia netikrumą, galbūt skausmingą patirtį ir slaptą grėsmę. Tačiau nerizikuodamas nauju keliu nepasuksi. Tik tas, kas dažnai bando praplėsti savo ribas, patiria, kad tokie fenomenai kaip baimė ir įtampa yra neišvengiami, bet nesileidžia įbauginamas, nes žino, kad jo laukia kai kas labai vertingo - nauja gyvenimo kokybė. Aišku, visiškai nebūtina iškart atsisakyti viso įprasto. Būtina skirti įpročius, kurie praturtina ir gyvenimui suteikia pastovumo, ir tokius, kurie kelia nuobodulį. Žinoma, tam tikrose srityse būtina jaustis tvirtai, kad išbandytum save kitose. Pavyzdžiui, vienas saugiai jaučiasi šeimoje, todėl pagaliau sukaupia drąsą pasukti nauju keliu profesiniame gyvenime. Kitas turi patinkamą darbą ir po ilgų dvejonių ir svarstymų drįsta nutraukti seniai įgrįsusius santykius.

Kiekvienas iš mūsų net ir vyresniame amžiuje gali išsiugdyti gebėjimą lengviau atsisakyti ir išsiskirti. Lengviau - nereiškia lengvabūdiškiau. "Lengviau" dažnai reiškia apskritai pradėti sudarinėti balansą, pripažinti, kad būtina atsisakyti kai kurių daiktų ar žmonių, nes svarbiausia atsisakymo prielaida yra sąmoningas apsisprendimas. Psichologai rekomenduoja žengti mažais žingsneliais. Iš pradžių išanalizuokite situaciją, apsvarstykite, kas jums yra labiau priimtina. Ar labiau baiminatės ko nors atsisakyti arba su kuo nors išsiskirti, ar labiau bijote imtis ko nors nauja? Žinoma, nėra lengva skirtis su gyvenimo draugu arba vaikystės drauge. Tačiau būtina savęs atvirai paklausti: ar tikrai visą gyvenimą noriu praleisti su šituo žmogumi? Ar mane su drauge siejantį ryšį dar galima pavadinti draugyste?

Mokantis atsisakyti, išsiskirti būtina "pasitreniruoti": tarkime, sąmoningai kurį laiką nebendrauti su drauge. Kartais išsiskyrimo žingsnius galima parepetuoti ir vaizduotėje. Kaip gyvensiu be partnerio? Jei keisiu darbą, kaip neišvengiamas gyvenamosios vietos keitimas atsilieps mano gyvenimui? Kaip gyvensiu po 10 metų? Jei nutrauksiu santykius, kaip reaguos būrelis mano draugų? Visų šių strategijų tikslas - sumažinti principinę išsiskyrimo baimę.

Bet iš ko suprasti, kad atėjo laikas ką nors užbaigti? Suglebimą, nenorą ir dirglumą tam tikrose situacijose ar bendraujant su tam tikrais asmenimis reikia vertinti kaip aliarmo signalus. Savaime suprantama, ne visada įgrisimo ar nuobodulio jausmas būtinai yra laukiančių pasikeitimų arba išsiskyrimo požymis, šios emocijos turi būti tiesiogiai susijusios su konkrečia situacija arba asmeniu. Sprendimas išsiskirti yra sunkiausias iš visų, bet kartu išmokstame vertinti atsiveriančias naujas galimybes.