Horo >>
Asmenybė >>
Straipsniai
Ir 20, ir 30, ir 50 metų sulaukusi ji žvelgia į pasaulį tokiomis pat naiviomis akimis. Jos trapus įvaizdis tarsi sako: „Neskriauskite manęs, juk aš — visiškas vaikas!“ Tačiau nekalta mergaitiška išvaizda slepia kibius nagučius ir aštrius dantukus. Iš ši
mergaičiukė atsirado? Ar gera jai gyventi? Ir kaip su ja bendrauti?
Kas ta amžinoji mergaitė?
Taip mes vadiname moterį, kuri nutarė atrodyti ir elgtis kaip vaikas, kad kuo mažiau stengdamasi iš aplinkinių gautų kuo daugiau naudos. Ji naudojasi mūsų visuomenės pagrindiniu biologiniu dėsniu: vaikus įprasta ginti, globoti, maitinti ir rengti. Bet kuris objektas, panašus į mažylį — žaislinis meškiukas, šunytis, katinėlis, — sukelia mums šiltus jausmus. Amžinoji mergaitė stengiasi iš mūsų motiniškų bei tėviškų instinktų išpešti kuo daugiau naudos sau. Ji egocentriškai mano, kad pasaulis privalo suktis aplink ją, nori kuo daugiau gauti ir kuo mažiau duoti.
Kodėl tai naudinga
Ji pelno aplinkinių simpatijas, nes atrodo jaudinamai trapi ir nekalta. Viena gailestingoji draugė jai atveža maisto produktų, kita pasiūlo pagyventi savo sodyboje, geraširdė kaimynė vedžioja jos šuniuką. Amžinoji mergaitė dažnai spinduliuoja draugiškumu, todėl žmonės su ja retai elgiasi šiurkščiai ar nemandagiai.
Žmonės jos rimtai nevertina, todėl nesibaimindami išpliauškia daug svarbių dalykų, o ji viską dedasi galvon ir be jokios sąžinės graužaties perbėga kelią kitam — nutraukia sandėrį, vykusiai nusiperka automobilį, užima atlaisvintą darbo vietą ar suvilioja svetimą jaunikį — ir dar nekaltom akytėm klapsi: „Aš juk tik vaikas“.
Ji traukia vyrų akį: šalia jos, tokios trapios ir paprastos, bet koks buhalteris jaučiasi Džeimsu Bondu. Tik jai buhalteris nereikalingas. Amžinoji mergaitė lengvai randa globėjų, kurių padedama gali patekti į aukštuomenę, mėgautis kelionėmis ir laižyti gyvenimo grietinėlę.
Amžinoji mergaitė moka žaisti vyro siekiais pasirodyti kilniaširdžiu gelbėtoju. Vėtyti ir mėtyti verslininkai lydosi nuo jos širdį draskančio naivumo, tad mergaitė sėkmingai naudojasi jų turtais, mainais nesiūlydama net sekso — apkvailinti vyriškiai taip šventai tiki tyra vaiko siela, kad norėdami jai pagelbėti stumdosi eilėje. Vienas apmoka mokslus universitete, kitas dovanoja automobilį, trečias taiso durų užraktą, ir visi savimi didžiuojasi — juk ji su niekuo nemiega, vadinasi, jie geri, jai padeda tiesiog iš širdies.
Ką ji praranda
Jai tenka paaukoti savo nepriklausomybę ir nuolat paklusti kitiems, o tokia priespauda neretai skatina depresiją. Amžinosios mergaitės įvaizdis trukdo sulaukti profesinės sėkmės, nes kolegoms, nepaisant jų amžiaus ar lyties, sunku rimtai žiūrėti į bendradarbę-mergaičiukę. Vyrai pasiryžę už ją rašyti mokslinius straipsnius, plušėti prie jos disertacijos, tačiau katedros vedėjos posto jai niekada nepatikės. Kolegės ant jos pyksta, kad dalykai, kuriuos jos išplėšia titaniškomis pastangomis — vasaros atostogos, nemokami kursai kvalifikacijai kelti Vokietijoje, tarnybinis automobilis — mergaičiukei atitenka už bejėgiškumą, vaikišką balselį ir mielas akutes.
Amžinoji mergaitė nepatiria tikrosios motinystės laimės. Ji taip stropiai akcentuoja savo vaikiškumą, kad jos smegenys duoda įsakymą hormoninei sistemai numesti apsukas, todėl jai sudėtinga pastoti ir išnešioti kūdikį. Amžinoji mergaitė lankosi pas ginekologus ir ištisus metais ieško nevaisingumo priežasčių — sveika, niekuo neserga, o vaikų vis tiek nėra. Net apvaisinta kiaušialąstė tokios mergaitės organizme prigyja sunkiai. Jei tai ir pavyksta, amžinoji mergaitė vaikais nelabai džiaugiasi — kam tie vaikai, jei vyras jau turi ją. O jei stipriai juos myli, tai vėl kenčia: ji norėtų su jais žaisti ir draugauti, tačiau vos mokyklinio amžiaus sulaukę vaikai į tokią keistuolę mamą žiūri iš aukšto.
Ir meilė praeina pro šalį. Ji išteka dėl išskaičiavimo, dažniausiai — už senstelėjusių vyrų. Jiems būdinga nemaloni tendencija mirti gerokai anksčiau, tad ji dažnai lieka viena jau būdama tokio amžiaus, kai vaidinti mergaičiukę sunkoka, o patirties gyventi savarankiškai — nėra. Tenka dirbti namų tvarkytoja ar aukle, o tai, jos supratimu, žema.
Kartais mielai mergaitei pavyksta sužvejoti veiklų jaunuolį. Praėjus keleriems bendro gyvenimo metams žmonos bejėgiškumas juos išvargina, ankstesnį susižavėjimą: „Kokia žavi kvailutė!“ keičia susierzinimas: „Siaubas, kokia kvaiša!“ Taip laiminga santuoka ir baigiasi.
Amžinoji mergaitė sensta labai greitai, kaip sakoma, vienu mygtuko paspaudimu: vakar dar vaikas, šiandien — jau susiraukšlėjusi senutė. Ji nemoka atrodyti nejauna, tačiau patrauklia moterimi.
Keturi amžinųjų mergaičių tipai
Princesė
Ji buvo tėčio brangiausioji dukrelė — jis ja žavėjosi, gyrė ir lepino. Ji visam laikui išsaugojo jį žavėjusį pasitikėjimo kupiną žvilgsnį, siekį puoštis, būti gera ir teisinga. Ji suprato: kas paveikdavo tėtį, paveiks ir kitus vyrus. Jos akys didžiulės, spinduliuojančios ir naivios, maža burnytė, apvali kaktytė, trapi figūrėlė. Visą gyvenimą princesė renkasi arba vaikišką šukuoseną, arba garbanėles. Rengiasi puošniai, nes graži mergytė tėčiui patiko. Visada tvarkinga, atidi ir stropi, tikra pirmūnė. Į vyrus renkasi vyresnio amžiaus vyrą, kultūringą ir išsilavinusį — išmintingą profesorių, žymų architektą arba gydytoją. Mielai iš jo mokosi — istorijos, miesto apstatymo paslapčių, kaip gydyti migreną.
Jos džiaugsmai. Princesės gyvenimas dažniausiai klostosi palyginti sėkmingai. Ji energinga, dirbdama jaučia malonumą. Moterims ji patinka, nes neturi kalės bruožų. Ji sugeba apžavėti įvairiausius vyrus ir lengvai išsirenka tą, kuris šiuo gyvenimo periodu tinka labiausiai.
Jos vargai. Princesė protinga, talentinga ir atsidavusi, tačiau ji niekada nepasiekia karjeros aukštumų. Būdama labai pažeidžiama ir trapi ji stipriai kenčia dėl kitų šiurkštumo ir traukiasi susidūrusi su įžūlumu, riksmu, agresyviu spaudimu.
Profesinės ligos. Anoreksija ir kiti valgymo sutrikimai — ji stengiasi nevalgyti, kad atrodytų kaip vaikas, o vaikai putlios krūtinės ir apvalaus užpakalio juk neturi.
Kaprizingoji mergiotė
Tėtis į ją retai kreipė dėmesį, todėl ji įsižeisdavo ir rodydavo kaprizus. Tada jis pasijusdavo kaltas ir pradėdavo ją lepinti. Ji suvokė: kaprizai, verksmingumas, gailestį kelianti išvaizda ir bejėgiškumas gali vyrą sugraudinti, ir šį elgesio stilių ji išlaikys visą gyvenimą. Jos lūpos amžinai papūstos, ji žiūri į pasaulį iš padilbų ir skambina vyrui, banko plėtros skyriaus vadovui, nes durimis prisivėrė pirštą ir jai labai skauda. Jei vyras nemes savo posėdžio ir nepasakys: „Šimtąkart bučiuoju vargšelį pirščiuką“, ji labai įsižeis ir vakare su juo nebekalbės. Į vyrus ir meilužius renkasi tėtukus — senstelėjusius, flegmatiškus ir geraširdžius turtingus ponus, kuriuos tokie kaprizai linksmina. Arba kilnius vyrus, trokštančius šią vargšę amžinai kniaukiančią būtybę pagaliau padaryti laimingą. Tačiau ji niekada nebus laiminga, nes kniaukimas — jos gyvenimo būdas. Ji nėra nei protinga, nei atsidavusi — tėtukas ją myli už skundus ir kaprizus, o ne už gerus pažymius. Tingi, dirbti nemėgsta. Užtat mėgsta skristi į Milaną apsipirkti ir puoselėja savo kūną — jos gerovės garantą.
Jos džiaugsmai. Audinių skraistės, kailiniai, brangenybės ir kiti daiktiniai meilės įrodymai. Galimybė nedirbti, lankytis grožio medicinos institutuose, savimi papuošti vakarėlius ir pristatymus, pozuoti prieš fotografų kameras ir apžiūrinėti savo nuotraukas aukštuomenės kronikų puslapiuose.
Jos vargai. Ji neturi draugiau — moterys jos negali pakęsti, nes ji medžioja turtingus vyrus ir be jokių regimų pastangų viską iš jų gauna. Jai trūksta sekso ir bendravimo su vyrais džiaugsmo. Jos teisėtas vyras — niūrus, pliktelėjęs tėtukas. Su juo nuobodu, todėl norėdama prasiblaškyti ji mylisi su masažuotojais, sporto instruktoriais, teniso treneriais ir lengvai galėtų permiegoti nors su santechniku, jei tik jis būtų jaunas ir tvirtas.
Profesinės ligos. Bijo prarasti grožį, pasenti ir vos trisdešimties jau tampa nuolatine grožio chirurgų kliente — įsideda krūtų įsodus, nusiurbia riebalus, leidžiasi botokso. Ją dažnai kamuoja depresija, nes jai sunku dirbti: vyro dovanoti kambarinių šunyčių pavadėlių boutique kažkodėl bankrutuoja vienas po kito. Į namų ūkį jai nusispjaut, todėl mergaitę suėda liūdesys.
Nevisiška mergaitė
Šis sudžiūvęs rožės pumpuras užauga pas mamą, kuri gyvena be vyro ir nenori, kad jos mergaitė suaugtų. Ji atrodo kaip maža mergaitė, tik be mergaitiško žavesio ir koketiškumo. Rengiasi kaip moksleivė su lengvu idiotizmo prieskoniu: rožinės kelnytės iki kelių, megztinis su gobtuvu, kepuraitė su bumbuliuku, kuprinytė, sportbatukai. Jai būdingas šuniškas draugiškumas, visiems žiūri į akis ir šypsosi. Vyrai mielai jai padeda, tačiau į lovą nesiveržia.
Jos džiaugsmai. Aplinkiniai ją vertina palankiai.
Jos vargai. Iš visų amžinųjų mergaičių ji — pati nelaimingiausia, nes dėl neseksualaus įvaizdžio jai sunku rasti tai, ko iš tiesų trūksta — mylinčio ir rūpestingo vyro.
Profesinės ligos. Nuolatinė sloga — ji dažnai verkia ir sielojasi, tačiau viešai šito nerodo, juk jos vaidmuo — linksmas vaikutis. Kaip tik todėl ją dažnai prigauna kvėpavimo takų ligos, kad ji galėtų oficialiai šniurkščioti į nosinuką ir trinti ašarotas akis.
Supermergaitė
Dabartinio jaunystės kulto pernokęs vaisius: moteris taip bijo pasenti, kad kiekvienais metais tampa vis jaunesnė ir sulaukus 45 tampa visiška mergaitė — baltapūkė kaip Barbė, trumpučiu sijonėliu arba šortukais, apsitempusi atvira palaidine — viskas iš jaunimo parduotuvės. Bėgioja po diskotekas, koketuoja su vaikinais, vos perkopusiais paauglystės amžių, žiūri siaubiakus ir japonų animaciją, o kine šlamščia kukurūzus.
Jos džiaugsmai. Iš nugaros supermergaitė panaši į dvidešimtmetę, jai pavymui susižavėja švilpia jaunuoliai.
Jos vargai. Vos tik pasisuka į juos veidu, tie nusivylę nugręžia akis.
Profesinės ligos. Kontaktinis dermatitas — visas kūnas niežti ir pūslėjasi, vos kas nors prisiliečia prie odos, nesvarbu, ar tai šilkiniai baltiniai, ar meilužio ranka. Tai reakcija į nuolatinį stresą ir lenktynes su laiku — organizmas atkakliai reikalauja palikti jį ramybėje.
Kur sutinkamos amžinosios mergaitės
Princesės — mados ir meno pasaulyje.
Kaprizingosios savo karjerą pradeda dirbdamos grožio salonų ar sporto klubų administratorėmis, paskui, jei pasiseka, būna jų klientės, kartu su vyrais lankosi pristatymuose arba ilgesingai spokso į Operos sceną.
Pusiau mergaitė dirba mokykloje — pradinukų mokytoja, muziejuje — menotyrininke, laikraštyje — žurnaliste, reklamos skyriuje — jaunesniąja vadybininke arba vedžioja ekskursijas po sostinę.
Supermergaitę galima sutikti įvairiuose biuruose arba treniruoklių salėse.
Kaip su jomis elgtis
Nepatikėk jai savo paslapčių, nesidalink planais. Ji svetimų paslapčių nesaugoja, o jomis naudojasi. Tačiau labai noriai dalijasi naujienomis ir yra nuostabiausias paskalų šaltinis. Pagalbos nesitikėk — jos galimybės ribotos, ir ji nemėgsta tų, kurie apie tai primena.
Geriausias būdas ką nors iš jos gauti staigus ir paprastas kaip žaibas — meilikavimas ir dovanos. Bet turėk galvoje, kad jos principai vaikiški — kas daugiau duoda, su tuo ir labiau draugauja. Įsižeisti beprasmiška — ji šito nesuvokia.
Ji gali būti nebloga bičiulė. Atostogauti porą savaičių jos kompanijoje Kretoje — malonu ir patogu (jei tik ji — ne kaprizingoji): problemomis neapkrauna, kalba apie linksmus dalykus ir šypsosi. Tačiau draugė niekam tikusi — nepatikima.
Ar gali ji kada nors suaugti
Teoriškai taip, nes jos mergiškumas — vaidmuo, kurį ji pati pasirinko, kad būtų lengviau gyventi. Praktiškai — labai sunku, nes charakterio bruožai, lemiantys mūsų savarankiškumą — valia, ryžtas, atkaklumas — ilgai nieko neveikę atrofuojasi kaip netreniruojami raumenys. Todėl reikia labai stipraus likimo smūgio, kad amžinoji mergaitė atsidurtų suaugusiųjų gyvenimo orbitoje.
Gražioji princesė
Audrey Hepburn gimė anglų bankininko ir olandų aristokratės šeimoje. Geraširdis ir švelnus tėvas dukrą dievino, tačiau santykiai su griežta sutuoktine nesusiklostė, ir jiedu išsiskyrė, kai Audrey buvo septyneri. Mergaitė dėl to labai sielojosi ir visą gyvenimą išsaugojo įvaizdį, kuris taip patiko tėvui: elniuko akys, trapus siluetas, varpelio formos sijonas, trumpos kelnes, plokščiapadžiai bateliai—balerinos. Ji nenorėjo atrodyti suaugusi ir sirgo lėtine anoreksija, o dėl savo liesumo kaltę suversdavo karo meto badmečiui. Ji puikiai pasirinko vyrus. Pirmąsyk ištekėjo už garsaus aktoriaus Melo Ferrero, kuris ją globojo kino pasaulyje: diktavo interviu tekstus, patardavo, ką ir kaip vaidinti. Jai sunkiai sekėsi tapti mama — keturi persileidimai, sunkus gimdymas.
Kai Audrey ėmė senti, jai prireikė kito partnerio, galinčio apsaugoti nuo kasdienybės rūpesčių ir liūdesio. Ji ištekėjo už psichiatro Andrea Dotti, kuris gydė ją nuo depresijos. Vėliau ji užsimanė patogaus gyvenimo — tą jai suteikė trečiasis partneris, amerikietis.
Amžinoji mergaitė: kuo gresia paniška baimė pasenti
2009 04 29 autorius: Vitalija Karalienė, Lillit
Ir 20, ir 30, ir 50 metų sulaukusi ji žvelgia į pasaulį tokiomis pat naiviomis akimis. Jos trapus įvaizdis tarsi sako: „Neskriauskite manęs, juk aš — visiškas vaikas!“ Tačiau nekalta mergaitiška išvaizda slepia kibius nagučius ir aštrius dantukus. Iš ši
mergaičiukė atsirado? Ar gera jai gyventi? Ir kaip su ja bendrauti?Kas ta amžinoji mergaitė?
Taip mes vadiname moterį, kuri nutarė atrodyti ir elgtis kaip vaikas, kad kuo mažiau stengdamasi iš aplinkinių gautų kuo daugiau naudos. Ji naudojasi mūsų visuomenės pagrindiniu biologiniu dėsniu: vaikus įprasta ginti, globoti, maitinti ir rengti. Bet kuris objektas, panašus į mažylį — žaislinis meškiukas, šunytis, katinėlis, — sukelia mums šiltus jausmus. Amžinoji mergaitė stengiasi iš mūsų motiniškų bei tėviškų instinktų išpešti kuo daugiau naudos sau. Ji egocentriškai mano, kad pasaulis privalo suktis aplink ją, nori kuo daugiau gauti ir kuo mažiau duoti.
Kodėl tai naudinga
Ji pelno aplinkinių simpatijas, nes atrodo jaudinamai trapi ir nekalta. Viena gailestingoji draugė jai atveža maisto produktų, kita pasiūlo pagyventi savo sodyboje, geraširdė kaimynė vedžioja jos šuniuką. Amžinoji mergaitė dažnai spinduliuoja draugiškumu, todėl žmonės su ja retai elgiasi šiurkščiai ar nemandagiai.
Žmonės jos rimtai nevertina, todėl nesibaimindami išpliauškia daug svarbių dalykų, o ji viską dedasi galvon ir be jokios sąžinės graužaties perbėga kelią kitam — nutraukia sandėrį, vykusiai nusiperka automobilį, užima atlaisvintą darbo vietą ar suvilioja svetimą jaunikį — ir dar nekaltom akytėm klapsi: „Aš juk tik vaikas“.
Ji traukia vyrų akį: šalia jos, tokios trapios ir paprastos, bet koks buhalteris jaučiasi Džeimsu Bondu. Tik jai buhalteris nereikalingas. Amžinoji mergaitė lengvai randa globėjų, kurių padedama gali patekti į aukštuomenę, mėgautis kelionėmis ir laižyti gyvenimo grietinėlę.
Amžinoji mergaitė moka žaisti vyro siekiais pasirodyti kilniaširdžiu gelbėtoju. Vėtyti ir mėtyti verslininkai lydosi nuo jos širdį draskančio naivumo, tad mergaitė sėkmingai naudojasi jų turtais, mainais nesiūlydama net sekso — apkvailinti vyriškiai taip šventai tiki tyra vaiko siela, kad norėdami jai pagelbėti stumdosi eilėje. Vienas apmoka mokslus universitete, kitas dovanoja automobilį, trečias taiso durų užraktą, ir visi savimi didžiuojasi — juk ji su niekuo nemiega, vadinasi, jie geri, jai padeda tiesiog iš širdies.
Ką ji praranda
Jai tenka paaukoti savo nepriklausomybę ir nuolat paklusti kitiems, o tokia priespauda neretai skatina depresiją. Amžinosios mergaitės įvaizdis trukdo sulaukti profesinės sėkmės, nes kolegoms, nepaisant jų amžiaus ar lyties, sunku rimtai žiūrėti į bendradarbę-mergaičiukę. Vyrai pasiryžę už ją rašyti mokslinius straipsnius, plušėti prie jos disertacijos, tačiau katedros vedėjos posto jai niekada nepatikės. Kolegės ant jos pyksta, kad dalykai, kuriuos jos išplėšia titaniškomis pastangomis — vasaros atostogos, nemokami kursai kvalifikacijai kelti Vokietijoje, tarnybinis automobilis — mergaičiukei atitenka už bejėgiškumą, vaikišką balselį ir mielas akutes.
Amžinoji mergaitė nepatiria tikrosios motinystės laimės. Ji taip stropiai akcentuoja savo vaikiškumą, kad jos smegenys duoda įsakymą hormoninei sistemai numesti apsukas, todėl jai sudėtinga pastoti ir išnešioti kūdikį. Amžinoji mergaitė lankosi pas ginekologus ir ištisus metais ieško nevaisingumo priežasčių — sveika, niekuo neserga, o vaikų vis tiek nėra. Net apvaisinta kiaušialąstė tokios mergaitės organizme prigyja sunkiai. Jei tai ir pavyksta, amžinoji mergaitė vaikais nelabai džiaugiasi — kam tie vaikai, jei vyras jau turi ją. O jei stipriai juos myli, tai vėl kenčia: ji norėtų su jais žaisti ir draugauti, tačiau vos mokyklinio amžiaus sulaukę vaikai į tokią keistuolę mamą žiūri iš aukšto.
Ir meilė praeina pro šalį. Ji išteka dėl išskaičiavimo, dažniausiai — už senstelėjusių vyrų. Jiems būdinga nemaloni tendencija mirti gerokai anksčiau, tad ji dažnai lieka viena jau būdama tokio amžiaus, kai vaidinti mergaičiukę sunkoka, o patirties gyventi savarankiškai — nėra. Tenka dirbti namų tvarkytoja ar aukle, o tai, jos supratimu, žema.
Kartais mielai mergaitei pavyksta sužvejoti veiklų jaunuolį. Praėjus keleriems bendro gyvenimo metams žmonos bejėgiškumas juos išvargina, ankstesnį susižavėjimą: „Kokia žavi kvailutė!“ keičia susierzinimas: „Siaubas, kokia kvaiša!“ Taip laiminga santuoka ir baigiasi.
Amžinoji mergaitė sensta labai greitai, kaip sakoma, vienu mygtuko paspaudimu: vakar dar vaikas, šiandien — jau susiraukšlėjusi senutė. Ji nemoka atrodyti nejauna, tačiau patrauklia moterimi.
Keturi amžinųjų mergaičių tipai
Princesė
Ji buvo tėčio brangiausioji dukrelė — jis ja žavėjosi, gyrė ir lepino. Ji visam laikui išsaugojo jį žavėjusį pasitikėjimo kupiną žvilgsnį, siekį puoštis, būti gera ir teisinga. Ji suprato: kas paveikdavo tėtį, paveiks ir kitus vyrus. Jos akys didžiulės, spinduliuojančios ir naivios, maža burnytė, apvali kaktytė, trapi figūrėlė. Visą gyvenimą princesė renkasi arba vaikišką šukuoseną, arba garbanėles. Rengiasi puošniai, nes graži mergytė tėčiui patiko. Visada tvarkinga, atidi ir stropi, tikra pirmūnė. Į vyrus renkasi vyresnio amžiaus vyrą, kultūringą ir išsilavinusį — išmintingą profesorių, žymų architektą arba gydytoją. Mielai iš jo mokosi — istorijos, miesto apstatymo paslapčių, kaip gydyti migreną.
Jos džiaugsmai. Princesės gyvenimas dažniausiai klostosi palyginti sėkmingai. Ji energinga, dirbdama jaučia malonumą. Moterims ji patinka, nes neturi kalės bruožų. Ji sugeba apžavėti įvairiausius vyrus ir lengvai išsirenka tą, kuris šiuo gyvenimo periodu tinka labiausiai.
Jos vargai. Princesė protinga, talentinga ir atsidavusi, tačiau ji niekada nepasiekia karjeros aukštumų. Būdama labai pažeidžiama ir trapi ji stipriai kenčia dėl kitų šiurkštumo ir traukiasi susidūrusi su įžūlumu, riksmu, agresyviu spaudimu.
Profesinės ligos. Anoreksija ir kiti valgymo sutrikimai — ji stengiasi nevalgyti, kad atrodytų kaip vaikas, o vaikai putlios krūtinės ir apvalaus užpakalio juk neturi.
Kaprizingoji mergiotė
Tėtis į ją retai kreipė dėmesį, todėl ji įsižeisdavo ir rodydavo kaprizus. Tada jis pasijusdavo kaltas ir pradėdavo ją lepinti. Ji suvokė: kaprizai, verksmingumas, gailestį kelianti išvaizda ir bejėgiškumas gali vyrą sugraudinti, ir šį elgesio stilių ji išlaikys visą gyvenimą. Jos lūpos amžinai papūstos, ji žiūri į pasaulį iš padilbų ir skambina vyrui, banko plėtros skyriaus vadovui, nes durimis prisivėrė pirštą ir jai labai skauda. Jei vyras nemes savo posėdžio ir nepasakys: „Šimtąkart bučiuoju vargšelį pirščiuką“, ji labai įsižeis ir vakare su juo nebekalbės. Į vyrus ir meilužius renkasi tėtukus — senstelėjusius, flegmatiškus ir geraširdžius turtingus ponus, kuriuos tokie kaprizai linksmina. Arba kilnius vyrus, trokštančius šią vargšę amžinai kniaukiančią būtybę pagaliau padaryti laimingą. Tačiau ji niekada nebus laiminga, nes kniaukimas — jos gyvenimo būdas. Ji nėra nei protinga, nei atsidavusi — tėtukas ją myli už skundus ir kaprizus, o ne už gerus pažymius. Tingi, dirbti nemėgsta. Užtat mėgsta skristi į Milaną apsipirkti ir puoselėja savo kūną — jos gerovės garantą.
Jos džiaugsmai. Audinių skraistės, kailiniai, brangenybės ir kiti daiktiniai meilės įrodymai. Galimybė nedirbti, lankytis grožio medicinos institutuose, savimi papuošti vakarėlius ir pristatymus, pozuoti prieš fotografų kameras ir apžiūrinėti savo nuotraukas aukštuomenės kronikų puslapiuose.
Jos vargai. Ji neturi draugiau — moterys jos negali pakęsti, nes ji medžioja turtingus vyrus ir be jokių regimų pastangų viską iš jų gauna. Jai trūksta sekso ir bendravimo su vyrais džiaugsmo. Jos teisėtas vyras — niūrus, pliktelėjęs tėtukas. Su juo nuobodu, todėl norėdama prasiblaškyti ji mylisi su masažuotojais, sporto instruktoriais, teniso treneriais ir lengvai galėtų permiegoti nors su santechniku, jei tik jis būtų jaunas ir tvirtas.
Profesinės ligos. Bijo prarasti grožį, pasenti ir vos trisdešimties jau tampa nuolatine grožio chirurgų kliente — įsideda krūtų įsodus, nusiurbia riebalus, leidžiasi botokso. Ją dažnai kamuoja depresija, nes jai sunku dirbti: vyro dovanoti kambarinių šunyčių pavadėlių boutique kažkodėl bankrutuoja vienas po kito. Į namų ūkį jai nusispjaut, todėl mergaitę suėda liūdesys.
Nevisiška mergaitė
Šis sudžiūvęs rožės pumpuras užauga pas mamą, kuri gyvena be vyro ir nenori, kad jos mergaitė suaugtų. Ji atrodo kaip maža mergaitė, tik be mergaitiško žavesio ir koketiškumo. Rengiasi kaip moksleivė su lengvu idiotizmo prieskoniu: rožinės kelnytės iki kelių, megztinis su gobtuvu, kepuraitė su bumbuliuku, kuprinytė, sportbatukai. Jai būdingas šuniškas draugiškumas, visiems žiūri į akis ir šypsosi. Vyrai mielai jai padeda, tačiau į lovą nesiveržia.
Jos džiaugsmai. Aplinkiniai ją vertina palankiai.
Jos vargai. Iš visų amžinųjų mergaičių ji — pati nelaimingiausia, nes dėl neseksualaus įvaizdžio jai sunku rasti tai, ko iš tiesų trūksta — mylinčio ir rūpestingo vyro.
Profesinės ligos. Nuolatinė sloga — ji dažnai verkia ir sielojasi, tačiau viešai šito nerodo, juk jos vaidmuo — linksmas vaikutis. Kaip tik todėl ją dažnai prigauna kvėpavimo takų ligos, kad ji galėtų oficialiai šniurkščioti į nosinuką ir trinti ašarotas akis.
Supermergaitė
Dabartinio jaunystės kulto pernokęs vaisius: moteris taip bijo pasenti, kad kiekvienais metais tampa vis jaunesnė ir sulaukus 45 tampa visiška mergaitė — baltapūkė kaip Barbė, trumpučiu sijonėliu arba šortukais, apsitempusi atvira palaidine — viskas iš jaunimo parduotuvės. Bėgioja po diskotekas, koketuoja su vaikinais, vos perkopusiais paauglystės amžių, žiūri siaubiakus ir japonų animaciją, o kine šlamščia kukurūzus.
Jos džiaugsmai. Iš nugaros supermergaitė panaši į dvidešimtmetę, jai pavymui susižavėja švilpia jaunuoliai.
Jos vargai. Vos tik pasisuka į juos veidu, tie nusivylę nugręžia akis.
Profesinės ligos. Kontaktinis dermatitas — visas kūnas niežti ir pūslėjasi, vos kas nors prisiliečia prie odos, nesvarbu, ar tai šilkiniai baltiniai, ar meilužio ranka. Tai reakcija į nuolatinį stresą ir lenktynes su laiku — organizmas atkakliai reikalauja palikti jį ramybėje.
Kur sutinkamos amžinosios mergaitės
Princesės — mados ir meno pasaulyje.
Kaprizingosios savo karjerą pradeda dirbdamos grožio salonų ar sporto klubų administratorėmis, paskui, jei pasiseka, būna jų klientės, kartu su vyrais lankosi pristatymuose arba ilgesingai spokso į Operos sceną.
Pusiau mergaitė dirba mokykloje — pradinukų mokytoja, muziejuje — menotyrininke, laikraštyje — žurnaliste, reklamos skyriuje — jaunesniąja vadybininke arba vedžioja ekskursijas po sostinę.
Supermergaitę galima sutikti įvairiuose biuruose arba treniruoklių salėse.
Kaip su jomis elgtis
Nepatikėk jai savo paslapčių, nesidalink planais. Ji svetimų paslapčių nesaugoja, o jomis naudojasi. Tačiau labai noriai dalijasi naujienomis ir yra nuostabiausias paskalų šaltinis. Pagalbos nesitikėk — jos galimybės ribotos, ir ji nemėgsta tų, kurie apie tai primena.
Geriausias būdas ką nors iš jos gauti staigus ir paprastas kaip žaibas — meilikavimas ir dovanos. Bet turėk galvoje, kad jos principai vaikiški — kas daugiau duoda, su tuo ir labiau draugauja. Įsižeisti beprasmiška — ji šito nesuvokia.
Ji gali būti nebloga bičiulė. Atostogauti porą savaičių jos kompanijoje Kretoje — malonu ir patogu (jei tik ji — ne kaprizingoji): problemomis neapkrauna, kalba apie linksmus dalykus ir šypsosi. Tačiau draugė niekam tikusi — nepatikima.
Ar gali ji kada nors suaugti
Teoriškai taip, nes jos mergiškumas — vaidmuo, kurį ji pati pasirinko, kad būtų lengviau gyventi. Praktiškai — labai sunku, nes charakterio bruožai, lemiantys mūsų savarankiškumą — valia, ryžtas, atkaklumas — ilgai nieko neveikę atrofuojasi kaip netreniruojami raumenys. Todėl reikia labai stipraus likimo smūgio, kad amžinoji mergaitė atsidurtų suaugusiųjų gyvenimo orbitoje.
Gražioji princesė
Audrey Hepburn gimė anglų bankininko ir olandų aristokratės šeimoje. Geraširdis ir švelnus tėvas dukrą dievino, tačiau santykiai su griežta sutuoktine nesusiklostė, ir jiedu išsiskyrė, kai Audrey buvo septyneri. Mergaitė dėl to labai sielojosi ir visą gyvenimą išsaugojo įvaizdį, kuris taip patiko tėvui: elniuko akys, trapus siluetas, varpelio formos sijonas, trumpos kelnes, plokščiapadžiai bateliai—balerinos. Ji nenorėjo atrodyti suaugusi ir sirgo lėtine anoreksija, o dėl savo liesumo kaltę suversdavo karo meto badmečiui. Ji puikiai pasirinko vyrus. Pirmąsyk ištekėjo už garsaus aktoriaus Melo Ferrero, kuris ją globojo kino pasaulyje: diktavo interviu tekstus, patardavo, ką ir kaip vaidinti. Jai sunkiai sekėsi tapti mama — keturi persileidimai, sunkus gimdymas.
Kai Audrey ėmė senti, jai prireikė kito partnerio, galinčio apsaugoti nuo kasdienybės rūpesčių ir liūdesio. Ji ištekėjo už psichiatro Andrea Dotti, kuris gydė ją nuo depresijos. Vėliau ji užsimanė patogaus gyvenimo — tą jai suteikė trečiasis partneris, amerikietis.
Facebook
Twitter
Rašyti komentarą