Kažkodėl turiu gyventi nuolatinėje emocinėje įtampoje. Nes jei bandau nusiraminti, užfiksuoju faktą, kad pagaliau viskas gerai, galiu atsipalaiduoti, nėra dėl ko išgyventi - kažkas tuoj pat tarsi smogia vėzdu per galvą - užgeria po kodavimo alkoholikas sūnus, mamai priešinsultinė ar vos nevaro iš darbo. Domiuosi psichologija, programuoju save sėkmėms, rašau pozityvius teiginius, programas Minimum ir Maksimum su pabaigom "ir daugiau...", "ir geriau..." - nejaučiu jokio palengvėjimo. Baisi nemiga, kyla spaudimas, nėra apetito, krinta svoris. Kaip padėti sau, nes kyla minčių apie savižudybę. Esu tikinti, kas rytą meldžiuosi pašydama palaiminimo, vakare dėkoju už dieną - vistiek be proto įsitempusi. Kaip padėti sau?