Kelias į sveikatą: tai, kas primiršta sena... 1

Nėra žmogaus, kuriam nerūpėtų jo paties sveikata. Jei kilo problemų – kreipiamės į medikus, gydytojus, tradicinės ir netradicinės medicinos specialistus. Tačiau ar visada pasirinktas gydymo metodas duoda lauktą rezultatą? Pasak kai kurių specialistų – gydytojų, psichologų, ekstrasensų – kartais tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikia ieškoti naujų metodų, kurie, beje, yra ne kas kita, kaip gerai pamiršta sena.

Ginant „egzotiką“

Garsiausieji senovės gydytojai (Hipokratas, Avicena, Paracelsas) ligas diagnozuodavo vadovaudamiesi ne tik ligonio nusiskundimais. Jie išsiaiškindavo susirgusiojo psichotipą, organizmo ypatumus, atkreipdavo dėmesį į paveldimą polinkį sirgti vienomis ar kitomis ligomis. Tiesa, senieji eskulapai neturėjo tų priemonių, kurias turi šiandieniniai medikai.

Deja, daugelį metodikų, sėkmingai taikytų senovėje ar tebetaikomų Rytuose, šiandieninė medicina vertina kaip egzotiką, juos rekomenduoja tik kaip įprastų gydymo metodų priedą.

Pavyzdžiui, manualinė terapija, refleksoterapija arba akupunktūra neretai painiojamos su paprasčiausiu masažu, apskritai kartais priskiriamos prie abejotinų gydymo metodų. Iš tikrųjų manualinės terapijos specialistai veikia kaulus, stuburą, sąnarius, o paprastas masažas – tik minkštuosius audinius, odą ir raumenis. Refleksologai ir akupunktūros specialistai veikia biologiškai aktyvius organizmo taškus.

Manualinė terapija taikoma esant įvairiems stuburo negalavimams, kurie neretai sukelia kitų organų veiklos sutrikimus.

Iridodiagnostika. Dar senovės gydytojai ligas nustatydavo iš akies vyzdžio. Šio metodo pavadinimas susijęs iš Antikos aušros deivės Iridės vardu, kuri, pasak mito, išpiešė dangaus skliautą įvairiomis spalvomis. Metodas grįstas teiginiu, kad įvairūs organai tarsi projektuojami akies vyzdyje. Išmokus šias projekcijas skaityti, galima ne tik nustatyti ligą, kuria žmogus jau serga, bet ir tai, kuo jis dar gali susirgti ateityje. Metodo tikslumas gana aukštas: iridodiagnostikos specialistų nustatytos diagnozės su klinikinėmis sutampa maždaug 80 procentų. Palyginimui, rentgeno spinduliais ar ultragarsu nustatyta diagnozė su klinikine diagnoze sutampa tik 60 procentų.

Meditacija. Joga ir meditacijos technikos, tokios, kaip cigun, nukreiptos į bendrą organizmo ir sielos sveikimą. Paprastai meditaciją sudaro kvėpavimo, fizinių ir psichologinių pratimų kompleksas, kurio tikslas – atkurti vidinę kūno ir sielos harmoniją. Žinoma atvejų, kai žmonės, ėmęsi meditacijos, pasveikdavo net ir nuo sunkių ligų apsieidami be medikų.

Mūsų ligos – galvoje!

Tradicinėje medicinoje esama psichosomatinių krypčių, kurių atstovai tvirtina, esą daugumos mūsų ligų priežastis – psichologiniai dalykai. Šiuo postulatu grįstos ir kai kurios netradicinės savigydos metodikos.

Pasak psichosomatikos specialistų, jei jums ką nors skauda – veikiausiai jaučiate vienokią ar kitokią kaltę. Skausmas – tai bausmė už kaltę.

• Alergija – apsauginė reakcija, susijusi su nepasitikėjimu savimi, patirtais stresais, baime. Ta pati priežastis sukelia ir odos ligas. O furunkulai (šunvotės) atsiranda tuomet, kai žmogus viduje „verda“, neleisdamas emocijoms ir jausmams prasiveržti į paviršių.

• Gerklės ligos – nuoskaudos požymis. Gerklę dažnai skauda vaikams, kurių tėvai nuolat pykstasi. Kosulys gali tapti savotiška apsauga vengiant kokios nors nemalonios situacijos.

• Jei skauda kaklą – tai rodo, kad žmogus pernelyg atkaklus ir atsisako priimti kitą nuomonę, kuri skiriasi nuo jo paties.

• Problemos su skydliauke pasireiškia, kai negalime įgyvendinti savo gyvenimo planų.

• Plaučių ligos išreiškia mūsų neįsisąmonintą gyvenimo baimę.

• Širdies ir kraujagyslių sistema labiausiai kenčia nuo negatyvių emocijų, ypač nuo kaltės, beviltiškumo, meilės be atsako, nusivylimo. Štai kodėl nuo infarktų ir insultų dažniausiai miršta vyrai – jie pripratę visko siekti jėga, atkaklumu, bet kokiomis priemonėmis.

• Aukštas kraujospūdis kankina tuos, kurie gailisi kokių nors praeities įvykių. Žemas kraujospūdis – žmones, jaučiančius nepilnavertiškumo kompleksą.

• Problemos su akimis rodo, kad atsisakome matyti kokias nors savo gyvenimo realijas.

• Ausų ligos reiškia, kad nenorime girdėti tam tikrų dalykų. Jei jaučiate skausmą ausyse – veikiausiai jums daug neigiamų emocijų suteikė informacija, priimta per klausą.

• Skrandžio ligos signalizuoja, kad žmogui sunku adaptuotis, prisitaikyti pakitusioje situacijoje. Jei ši situacija ne tik nepatogi, bet dar ir kelia baimę – gali išsivystyti ir skrandžio opa.

• Antsvoris, nutukimas atsiranda kaip psichologinė apsauga nuo gyvenimo negatyvo.

• Akmenys inkstuose arba tulžyje užauga, kai ant ko nors labai stipriai pykstame.

• Stuburo ligos – ženklas, kad jums stinga emocinio palaikymo arba kad niekaip negalite apsispręsti, kas jūsų gyvenime yra tikrieji prioritetai.

• Lytinių organų ligos visada susijusios su problemomis meilės srityje, su nepasitikėjimu savo vyriškumu arba moteriškumu.

• Kojos – mūsų gyvenimo atramos simbolis, todėl jei kojas skauda, jos ima tinti, reiškia, nebejaučiate tvirto pagrindo po kojomis, nesate patenkinti savo gyvenimu, su nerimu laukiate rytojaus.

• Artritas ir podagra labiausiai puola tuos, kuriems stinga aplinkinių meilės, taip pat žmones, kurie yra pernelyg kritiški sau, pyksta ant viso pasaulio.

• Galiausiai bet kokios rūšies augliai, manoma, atsiranda nuo to, kad žmogus ko nors labai stipriai nekenčia.

Mūsų organizmas – subtilus dalykas, jam reikia individualiai parinktų priemonių. Rasti savo vaistą, o kartu su juo – ir kelią link sveikesnio gyvenimo, ne taip jau paprasta. Vien specialisto pagalbos dažnai nepakanka – tenka ir patiems padirbėti su savimi.