svarbiausia - nebijokime savęs, atsiduokime charizmai - būkime tokie kokie norime būti: tik ne akiplėšos, užsispyrę, o patikimi, gebantys padėti net tada kai nėra laiko ir kai ne labai norisi, bet vistiek padėk būtinai, nes ir tau kažkas padės kai labiausiai to lauksi...

Manau, kad charizma - įgimtas dalykas, tad žmogus ją turi - arba ne. Išugdyti tokį dalyką - beveik neįmanoma, o turint nuslėpti - labai sunku. :) Manau, žinodami, kaip elgiasi charizmatiški žmonės, mes galime kopijuoti jų gyvenimo stilių, poelgius, bet tai nereiškia, kad tapsime charizmatiškais žmonėmis.

Tapti vien zavingai ir visu megiamai nera tapatu tapti charizmatiskai...Charizma-tai savybe, kuri sunkiai suvokiama ir dar sunkiau paaiskinama. Kadangi charizma sudaro visa didele puokste savybiu, tai isiugdymas keletos is ju, tikrai nepavers jusu chrarizmatisku...Tai igimta, o ne igyjama.

Daugiau nesutikciau, nei sutikciau su autoriaus mintimi, kad charizma galima issiugdyti. Mano manymu, ji yra igimta. Jei ja zmogus visgi turi, tuomet charizma galima ir sustiprinti bei lavinti. ne visada skleidziama gera nuotaika, grozis ir sypsena yra charizma. liaudiskai tariant tai " cinkelis", kuris zavi ir kazkuom patraukia kitu zmoniu demesi.

Manau, kad charizma yra labiau įgimta savybė. Žinoma, savimi pasitikintys žmonės pasiekia daugiau, tačiau tai nėra vienintelis charizmos bruožas. Charizmatiškas žmogus turi ne tik turėti, iš pirmo žvilgsnio, daugumai būdingas savybes - empatija,pozityvumas, iškalba, bet ir spinduliuoti iš vidaus. Pavadinčiau tai kibirkštėle, kuri uždega ir įkvepia kitus. O tai tikrai yra įgimta...

na manau, idealus lyderis turi gimti jau su charizma...Jeigu nuo gimimo jos nėra, manau kad tikimybė ją išsiugdyti yra labai maža...Lyderis turi turėti daug savybių, tačiau svarbiausia žinoti, kokią ir kokiu metu reikia panaudoti...

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti ką reiškia žodis "charizma" - išvertus iš graikų kalbos tai reiškia dovana. Tai galima suprasti kaip dovaną įgytą tik gimus kūdikiui, kurią augdami dauguma tiesiog iššvaistome veltui, arba augdami puoselėjame ir ilgainiui tampame itin charizmatiškomis asmenybėmis. Taip pat reikia neatmesti fakto, kad dauguma tiesiog nemokame elgtis su tam tikromis būdo savybėmis ar nesugebame jų atskleisti - žmogus, kuris nuolat skundžiasi, nesugeba nukreipti aplinkinių tinkama linkme, nemoka išreikšti savo minčių niekada netaps charizmatišku-lyderiaujančiu žmogumi visuomenėje, nesvarbu, kad jo viduje charizma tikrai yra.

Charizmatiškas žmogus - tai įdomus žmogus, turintis ką parodyti, pasakyti, atskleisti, sudominti. Jei ei "tuščias" charizma nesiugdo ir tiesiog dingsta.

As taip pat nebuciau linkes pritarti straipsnio autoriui. pasakysiu paprastai: jei norite tapti charizmatine asmenybe, pamirškite visus mokslus ir tiesiog mokykitės iš musu politiku: jums reikia ne žarstyti išmintį, o visai atvirkščiai – leptelti prieš kameras akivaizdžią nesąmonę. Taip klaikiai nusišnekėti, kad jūsų „sparnuotąją frazę“ pasigautų žiniasklaida. Na, o veliau siek tiek pavaidinti protinga. Stai ir viskas - charizma igyta.

Tokią rašliavą autorius gali kasdien skaityti ant šaldytuvo prisilipdęs, jeigu mano, kad ten kas nors naudingo yra, bet ne dėti kaip straipsnį į puslapį. Autoriaus teiginiai pagrįsti tik jo paties nuomone, o ne rimtais teiginiais, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais, charizmatinių asmenybių pavyzdžiais ir panašiai.

Nenorėčiau sutikti su straipsnio autoriumi. Mano manymu, pirmiausia žmogaus charizma atsiranda su meile sau. jeigu žmogus nemyli savęs, jokie pasąmonės įtikinėjimai, kad "aš galiu" nepadės tapti charizmatišku. Jeigu nemoki mylėti savęs, negalėsi meilės skleisti ir aplinkiniams. Tad charizmą, pirmiausia, prilyginčiau meile sau. Save mylintis žmogus spinduliuoja meile ir šiluma, taip stiprindamas savo pozityvų "paveikslą" kitų žmonių akyse.

mano manymu,svarbiausia - veiksmai, elgsena ir pasirinkimas. Taigi, ar būsite charizmatiškas, priklauso nuo jūsų. Charizma - pagrindinė tikros lyderystės sudedamoji dalis. Kiekvienoje įstaigoje glūdi didžiulės jėgos, tereikia jas išlaisvinti. Vadovaudami to nepadarysite, reikia būti tikrais lyderiais.

Charizma primityviai,zmogaus savybe teigiamai pritraukti prie saves zmones.

Na, aš taip pat sutinku su tuo, kaip jau kažkas minėjo,kad charizma yra duodama iš ankščiau ir, kad net graudu darosi žiūrint į žmones, kurie stengiasi tapti charizmatiškom asmenybėm.. tačiau yra didelis BET. Kodėl besistengiant būti charizmatiškais, mes tampame nebe savimi? Juk pozityvus mąstymas, pasitikėjimas savo jėgomis nėra joks "nebuvimas savimi." Aš suprantu, kad nuolat būti maloniam ar šypsotis kiekvienam, kai viduje atrodo tuoj susprogsi iš pykčio, yra tikras savęs apgaudinėjimas.. Tačiau, pozityvumas ir tikėjimas savo jėgomis dar niekam nepakenkė.

hm...turiu sena gera biciuli kuris manau tikrai yra charizmatiskas,jam niekada nedingsta sypsena nuo veido,jis visuomet linksmas ir kaip jis sako:nieko nera neimanomo,reikia tik labai noreti ir to siekti.Net kai jo nera salia,kai kalbame telefonu net ir tada jauciu kaip jis kalbedamas su manimi sypsosi,pozityviai sneka,jo visuomet pakili nuotaika,kartais man tai patinka,kartais is jo galiu pasisemti to pozityvo arba bent jau geresnes nuotaikos nei kad buvau,bet yra vienas didelis bet...kaip man nera nuotaikos ir mes tuo metu bendraujam man ji norisi uzmust uz ta jo kartais ,atrodo, netgi perdeta pozityva,mane tiesiog veste veda is proto jo visos kalbos,net jo balsas mane zudo ir norisi kuo greiciau baigti pokalbi;DDD kaip tai paaiskinti?gal jis koks energetinis vampyras?;DDDnes esme tame kad jis daugiau mane nervina nei pakelia nuotaika...:D o galbut cia tas atvejis kur kai nekenti,reiskias myli?;D nezinau,nezinau,kas per daug tas nesveika,per daug pozityvo irgi negerai,pati ta patyriau siuo savo atveju...