Akių spalva ir charakteris 1

Charakterizuojant žmogų, dažnai paminime ir jo akių spalvą. Ir nors tai tik išorės detalė, tačiau intuityviai mes pagal tai charakterizuojame ir patį žmogų.

Senovės graikų legendos pasakoja apie aušros deivę Iris, kuri rytais išskleisdavo danguje savo apsiaustą, sudarydama įvairiaspalves pašvaistes: nuo juodos iki visiškai šviesios. Iš čia buvo kildinamas ir akies rainelės spalvų įvairumas.

Jei atidžiai apžvelgsite aplink jus esančius žmones, įsižiūrėsite į jų veidus, būtinai atkreipsite dėmesį ir į akis. Tarp tų, kurie turi mėlynas, pilkas, rudas, juodas, geltonas, galite sutikti žmonių, kurių abi akys skirtingos – apie tokį žmogų kalbama, kad jis yra ypatingai aistringas. Dažnai būna, kad akių spalva keičiasi, kaip taisyklė – tamsėja, bent jau pirmaisiais gyvenimo metais.

Ir nors akių spalva priklauso nuo pigmento melanino – kaip žinoma, mėlyna spalva šio pigmento turi mažiausiai, pilkos ir rudos akys daugiausiai, o raudonos albinosų vaivorykštės iš vis neturi šio pigmento, – šiuolaikiniai psichologai mano, kad pagal akių spalvą galima nustatyti pagrindinius žmogaus charakterio bruožus.

Iš vienos pusės, tai panašu į tiesą ir pasitvirtina gana įtikimais įrodymais. Iš kitos pusės – akių spalvų aprašymai tikrai skirtųsi, jei juos taikytumėm rytiečiams ir europiečiams. Jei europiečiai labai dažnai bijo juodų akių, Rytuose „kvailomis akimis“ laikomos būtent mėlynos. Tačiau visi sutinka, kad nuo akių spalvos nepriklauso nei matomumas, nei intelektualiniai, nei fiziniai žmogaus duomenys.

Netgi egzistuoja teorija, pagal kurią normalios akių spalvos – tik ruda, mėlyna ir tonai, gavus jas sumaišius. O visos kitos spalvos kalba apie kažkokią patologiją.

Vis dėl to, išanalizavus, galima atrasti ir išskirti keletą psichologinių tipų, kurių pagrindinis kriterijus – akių spalva. Žinoma, šis klasifikatorius nėra griežtai moksliškas, tad į jį reiktų žvelgti atsargiau ir derinti su kitais psichologiniais testais, kadangi jis nėra tikslus ir ne visuomet pateikia teisingą rezultatą.

O juk XIX a. fiziognomistai teikė akims didžiausią reikšmę. Pagal jų stebėseną, juodaakiai labiausiai pasikliauna protu ir viską apskaičiuoja, yra prisirišę prie artimųjų. Nors jie retai kada lieka ištikimi savo antrajai pusei, tačiau vis tiek siekia išsaugoti šeimą, prižiūri vaikus – ir tai yra jų prioritetų viršūnėje.
Rudaakiai žmonės bendraujantys, linksmi, protingi, impulsyvūs, tačiau dažnai nepastovūs, naudojasi savo žavesiu ir iš aplinkinių gauna viską, ko tik įsigeidžia.

Patikimumas, darbštumas, stropumas, jautrumas, kuklumas ir svajojimas būdingi šviesiai rudos spalvos akių savininkams.

Žmonės, su žaliomis akimis, yra teisingi, tiesmuki, principingi, kategoriški ir labai pavydūs, jiems sunku atleisti ir susitaikyti su apgaule arba artimųjų išdavyste, todėl dažnai gyvenime jie nėra laimingi. Visiškai žalių akių žmonės neturi, nebent serga tam tikromis ligomis. Yra pasakojamos legendos, kurios pasakoja apie smaragdiškas Egipto karalienės Kleopatros akis. Šiuolaikiniai specialistai tvirtina, kad tai – venerinės ligos požymis: turint omeny jos lengvabūdiškumą, tai tikrai gali būti.

Žmonėms, turintiems pilkai žalias akis būdingas tikslo siekimas ir stipri valia, galimas netgi užsispyrimas ir žiaurumas.

Žmonės su labai šviesiomis, beveik baltomis akimis, yra ramūs, flegmatiški, tylūs, dažnai turi stiprią sveikatą. Tačiau jų išskirtinumas – stiprus atkaklumas ir šykštumas.

Tamsiai pilkų akių savininkai išsiskiria drąsa, užsispyrimu, tikslo siekimu, impulsyvumu ir jie yra piktą menantys, o mėlynų akių savininkams būdingos abejonės, egoizmas, jie yra romantikai ir karštakošiai.

Asmenybėms su mėlynomis akimis būdingas įžeidumas, sentimentalumas, dažna nuotaikų kaita ir kaprizingumas.