2009-ųjų tendencijos: metas surimtėti 11

Šiais laikais, kai viskas taip greitai keičiasi, sunku ką nors prognozuoti. Vis dėlto tokiu neramiu metu norisi turėti bent užuominą, kaip viskas klostysis toliau.

Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Times“ buvo paskelbtos visuomenės, gyvenimo būdo tendencijos artimiausiems metams. Jas suformulavo Richardas Watsonas - 47 metų britų futuristas, konsultuojantis kompanijas dėl ateities tendencijų.

„Aš tiesiog bandau susisteminti įvairius dalykus, kalbėtis su žmonėmis ir ieškoti sąryšio. Kai tiek daug netikrumo, sunku identifikuoti tendencijas. Vis dėlto nemanau, kad viskas, kas dabar vyksta, yra blogai. Tai tiesiog primena mums, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes. Mūsų visuomenėje buvo per daug kvailų, nereikalingų dalykų. Dabar metas surimtėti. Turėjome per dideles pasirinkimo galimybes, dabar jos bus mažesnės. Žmonės norės būti tokie, kokie jie yra iš tiesų, mokysis pasakyti ne, o tai didelis pasikeitimas. Sunkumų akivaizdoje šeima ir bendruomenė susitelks. Mes tiesiog turime išsaugoti ramybę ir gyventi toliau“, - sako R. Watsonas.

Ekocinikai

Ar jūsų kraujas užverda vos pagalvojus apie globalinį atšilimą? O puodeliui CO2 neutralaus kapučino ir aplinkai nekenksmingam traškučių pakeliui liekate abejingas? Jeigu taip, vadinasi kenčiate nuo ekologinio išsekimo. Kai ekonomika griūna, atsiranda dalykų, kurie mums rūpi labiau: mes nerimaujame dėl dabarties.

Žmonėms jau užtenka patarimų, kaip reikia elgtis. Ypač jie nebenori klausytis politikų ir įžymybių, kurie vairuoja „Toyota Prius“ ir plaukioja privačiomis jachtomis, pamokslų. Nėra blogai ką nors daryti dėl aplinkos, tačiau daugeliu atvejų ekologija tėra ciniška rinkodara ar paslėptas apmokestinimas. Žmonės nebenori apsigauti – todėl ekologiškos produkcijos pardavimas mažės.

Vis dėlto yra rizika, kad žmonės, ignoruodami ekologiškus šūkius, ignoruos ir būtinybę tausoti aplinką. Todėl čia reikia rasti pusiausvyrą.

Rimtumas

Finansinio netikrumo laikais žmonės gali rinktis arba pabėgimą (kur nors - nuo filmų iki virtualaus pasaulio), arba stengtis išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta.

Atsiribojimas

Šiuolaikinės technologijos sumažino poreikį bendrauti akis į akį. Tačiau žmonės, turintys 150 virtualių „draugų“, pradės ieškoti tikrų dalykų. Ateis supratimas, kad esi pernelyg įsisaistęs ir kad atėjo laikas atsiriboti.

Žmonės ims keisti savo gyvenimą, atsiribodami nuo nereikalingų „draugų“, atsijungdami nuo socialinių tinklų, nes norės turėti daugiau laiko sau ir šeimai. Atsiras toks reiškinys kaip „skaitmeninė dieta“ ir susidomėjimas analogiškais produktais: plunksniniais rašikliais, fotojuostomis, vinilinėmis plokštelėmis.

Skolų vengimas

Sugrįžta kiaulės taupyklės laikai. Pigių paskolų laikas baigėsi: tiek žmonės, tiek firmos siekia pažaboti išlaidas bei skolinimąsi. Grįžta 1950-ųjų taupumo kultūra: turėti skolų nebus protinga.

Vienintelė strategija yra mažinti išlaidas ir atsisakyti nebūtinų dalykų. Tai reiškia, kad daiktai, užuot buvę išmesti, bus taisomi, bus persėdama į ekonomiškesnius automobilius ir pan.

Autentiškumas

Kai aplinkui vyrauja netikrumas, mes siekiame autentiškumo, kuris suteiktų saugumo jausmą. Autentiški žmonės, autentiški produktai, tradicijos. Prašmatnumas, noras pasirodyti taps nebeaktualus. Labiausiai vertinami bus seni, nors ir nelabai gražūs, daiktai.

Taip pat bus ir su veidais. Žurnalai apie žvaigždžių gyvenimus nebebus perkami. Gero skonio požymis taps būti savimi, o ne tokiu, kaip visi kiti. Žmonės mieliau rinksis raukšleles, kurios atspindi individualią gyvenimo istoriją, o ne niveliuojantį botoksą. Visuomenei senstant, mažėjant pinigų kiekiui, plastinė chirurgija taps nebeaktuali.

„Imbys“

„Nimbys“ - tai žmonės, ignoruojantys tai, kas vyksta jų aplinkoje, „imbys“ - jų priešingybė. Jiems rūpi tai, kas vyksta lokalioje erdvėje, jie remia vietinę gamybą ir vartojimą.

„Imbys“ motyvai - socialiniai, ekonominiai, etiniai ir aplinkosauginiai. Jie teikia pirmenybę rankų darbo daiktams, remia šeimos verslą, produktus, gaminamus kaimo sodybose, ir ignoruoja nacionalinius bei globalius prekinius ženklus. Prasidės amatų ir rankdarbių, namų hobių, „pasidaryk pats“ atgimimas. Didieji prekybos centrai turėtų įsileisti daugiau vietinės produkcijos. Geros naujienos ūkininkams ir dirbtuvėlėms. „Imbys“ nepirks to, kas pagaminta Kinijoje.

Mes, o ne aš

Tam, kad pereitume šį neramų laiką, turėsime susitelkti. Tai reiškia, kad svarbiausia bus šeima, komanda, kaimynystė, bendruomenė. Bus akcentuojama bendra gerovė, rūpinimasis vienas kitu, o ne egoistiškas individualumas. Žmonės nustos taip domėtis plačiuoju pasauliu ir labiau rūpinsis tuo, kas vyksta aplinkui.

Siekiant kontroliuoti situaciją, reikės susitelkti į asmenines pažintis. Su žmonėmis, kurių nepažįsti, nesinorės turėti reikalų, nes eksperimentams dabar ne laikas.

Norai pildysis iš lėto

Jau ilgą laiką mes viską, ko norime, gaudavome tą pačią akimirką. Pasikeitus nuotaikoms, mažėjant pajamoms, keičiasi ir vertybės, o mūsų gyvenimas tampa lėtesnis. Tradicijos, naminė gamyba, paprastumas taps tendencija. Po to, kai keletą metų mūsų gyvenimas buvo pernelyg painus, kai turėjome per daug pasirinkimo galimybių, vėl grįžtame į 1950-uosius.

Vis dažniau maistas bus gaminamas namuose, nes taip pigiau. Be to, tai padeda įveikti stresą ir sutelkia šeimą. Žmonės valgys skanius ir sveikus produktus, nes tai padeda jaustis gerai. Prioritetas bus teikiamas paprastam maistui, o ne įmantriems patiekalams.

Taip pat bus ir su pinigais. Šiandien jauni žmonės nenori laukti, tačiau dabar jiems bus pasakyta: „Ne, tu negali to įsigyti.“ Pirmiausia tai pasakys tėvai, o vėliau - banko vadybininkai. Norintys kažką turėti privalės taupyti.

Baimė ir kaltų ieškojimas

Gyvename neramiu laiku, todėl didės nesaugumas. Nebegalime kontroliuoti to, kas vyksta, ir kažkas turi būti dėl to kaltas. Augant netikrumui ir baimei, žmonės ima ieškoti atpirkimo ožio. Jei ekonominė krizė tavęs nepalietė, būsi nemėgstamas, o jei, žmonių akimis, esi susijęs su tuo, kas vysta – esi bankininkas ar daug uždirbantis vadovas – tave laikys kaltu.

Įsibaiminę žmonės turės ieškoti būdų apginti save. Iš ekonominės pusės tai reikš, kad jie bet kokia kaina sieks išsaugoti darbą. Jei bosas pageidaus, kad dirbtum viršvalandžius, taip ir darysi. Todėl darbdavių pozicijos bus kur kas geresnės nei iki šiol. Krizė nėra pats geriausias laikas reikšti nepasitenkinimui.

Pyktis