Poezijos terapijos galia

2009 01 26 autorius: Jolanta Sereikaitė
Poezijos terapijos galia
Eilės skirtos žavėti ir žavėtis. Apie tai, kad poezija gali tapti geru gydytoju ir net vaistu, kalbama retai. Šįkart tai padarysime - kalbėsime apie poeziją, kaip vieną psichoterapijos metodų.

Eilėraštis įtikino šachą

Poezija yra stipri jėga, tačiau to gali nežinoti net poetai. Tai iliustruoja vienas senas pasakojimas, jį galime vadinti legenda.

Vienas Bucharos šachas nenorėjo grįžti į savo gimtuosius namus, nors jo pavaldiniai ilgėjosi gimtinės. Taigi jie paprašė įžymaus poeto sukurti ilgesį gimtinei skatinantį eilėraštį, už jį pažadėjo gausiai atlyginti. Poetas sukūrė eiles apie gimtinę ir šachą, jas išgirdęs valdovas tuoj pat leidosi į kelionę namo. Pavaldiniai poetui atlygino dvigubai.

Dar Senovės Egipte buvo žinoma, kad žodžiai gali išgydyti žmones. Tai, kad žodis gali ir sužeisti, ir išgydyti, žinojo ir mūsų proseneliai. Jie sakydavo: "Žodis žvirbliu išskrenda, o akmeniu sugrįžta." "Ne aš, o poezija atrado pasąmonę", - taip yra pasakęs psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas. Visa tai ir paskatino išvystyti poezijos terapijos metodą. Gydytoja psichoterapeutė, poetinės terapijos specialistė, poetė ir rašytoja Jūratė Sučylaitė mano, kad poetinė terapija siejama su daugeliu dalykų, daugeliu jungčių: "Poetinės terapijos ypatybė arba skirtumas nuo kitų žodinių terapijų yra tai, kad joje stipri metaforos galia. Metafora aprėpia daug daugiau, plačiau, ji įgalina suvokti visumą, geba atverti žmogaus sielą."

Kalbėjimas apie jausmus

Poetinė terapija dažniausiai yra grupinė (kai jos tikslas - klinikinis gydymas). Grupėje dalyvauja ne daugiau kaip keturi žmonės. Jeigu poetinė terapija yra edukacinio pobūdžio, grupėje gali būti iki dvylikos dalyvių. "Su didelėmis grupėmis dirbti nėra patogu. Ši terapija galima ir su vienu žmogumi. Poetinės terapijos sudedamosios dalys yra šios: literatūros kūrinio skaitymas, klausymasis, diskusija ir kūrybinis rašymas, kuris yra vienas efektyviausių. Terapijos metu stengiamės ne išsakyti savo vertinimą apie kūrinį, o daugiau kalbėti, ką jautėme, kokias asociacijas jis sukėlė. Kartais tai būna labai sunku, ypač tiems, kurie daug skaito ir nori vertinti kūrinį literatūrine prasme", - sako J.Sučylaitė.

Poetinės terapijos metu kiekvienas turi galimybę kalbėti. Tai padeda geriau pažinti žmogų, tarsi atveria jo išgyventas traumines situacijas, padeda suvokti, kas vyksta žmogaus sieloje. Poetinės terapijos specialistė J.Sučylaitė terapijai naudoja lietuvių ir verstą iš užsienio kalbų poeziją: "Mėgstu Rainerio Marijos Rilkės, Vinco Mykolaičio-Putino, Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės eiles. Poetės Salomėjos Nėries, nors ir skambūs eilėraščiai, kol kas nepavyksta terapijoje taikyti. Nėra svarbus ritmas, kartais svarbiau vienas žodis, jo skambėjimas, reikšmė, įstrigę žmogui. Todėl nėra labai svarbu, ar naudosime poeziją, ar prozą. Juk ir proza gali būti labai poetiška."

Žodžio vertė

Dažniausiai poetinė terapija padeda depresija sergantiems ar labai uždariems, intravertiškiems žmonėms. Kartais žmonės patys neatsimena ar nesuvokia, kur slypi jų traumos priežastis, poezija tai padeda išsiaiškinti. Terapijos metu tarsi atsiveria nuslopinti, neišreikšti jausmai. Būna, kad žmogui labai sunku prabilti apie juos, mintys dėstomos nerišliai. Po šios terapijos žmogus ima kalbėti visiškai rišliai ir aiškiai.

Šiuo metu tiriama poetinės terapijos įtaka sergantiesiems onkologinėmis ligomis, taip stengiamasi pratęsti jų gyvenimą. Sergantieji bronchine astma taip pat gydomi poezija: eilių skaitymas padeda įkvėpti daugiau oro.
LŽ žurnalas